Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymų pataisų projektams, kuriais siūloma keisti karo prievolės atlikimo tvarką, kuriant naują rezervo formavimo praktiką.

Pataisoms po pateikimo pritarta 57 parlamentarams balsavus "už", 6 - "prieš", 29 susilaikius, Seimas dėl jų priėmimo balsuos, kai jos bus apsvarstytos parlamentiniuose komitetuose.

Pataisomis numatoma leisti karo prievolę atlikti pasirenkant kelių mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus.

"Ką mes naujo padarėme - įvedame bazinius karinius mokymus, galimybę žmonėms savanoriškai ateiti ir būti, nes iki šiol tokios galimybės nebuvo net tiems, kurie nori tai padaryti", - sakė pataisas pristačiusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Savanoriškai dalyvauti mokymuose jaunuolius planuojama skatinti ir finansinėmis priemonėmis - kompensuoti karo prievolininkų studijas, subsidijuoti įdarbinimą.

"Naujas dalykas - paskatinti žmones ateiti ir atlikti pareigą. Priemonės - dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimas, pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas, darbo ir įdarbinimo subsidijavimas, subsidija darbdaviams, įdarbinusiems karo tarnybą atlikusius prievolininkus, tai, kad žmonės iš tikrųjų būtų skatinami", - sakė R.Juknevičienė.

Ji pabrėžė, kad panaši sistema yra Danijoje, "kur jaunuoliai netgi traukia burtus, kad papultų į tą tarnybą, nes ne visiems užtenka vietų".

Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikisi, kad bazinius mokymus pakankamai piliečių pasirinks savo noru, tačiau paliekama galimybė nesusirinkus laukiamam savanorių skaičiui 18-26 metų jaunuolius kviesti privaloma tvarka. Ribinius skaičius, kiek jaunuolių ateityje į šiuos mokymus bus šaukiama, kasmet turėtų tvirtinti Seimas.

Įstatymo projekte numatomi trijų mėnesių baziniai mokymai, tačiau yra ir ilgesnė - devynių mėnesių - privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) alternatyva. Kurį iš dviejų galimų pasirinkimų taikyti, kasmet taip pat spręstų Seimas.

Dalyvauti kariniuose mokymuose galės ir moterys, bet tik jei pačios to norės. Mokymuose norintiesiems dalyvauti savanoriškai siūlomas 18-38 metų amžiaus cenzas.

Šaukimas į privalomąją karo tarnybą šiuo metu yra sustabdytas, todėl KAM siekia, kad būtų sukurtas naujas būdas Konstitucijoje numatytai karo prievolei atlikti.

Teigiama, kad baziniai kariniai mokymai iš esmės nesiskirs nuo dabar organizuojamų būtinųjų karinių mokymų, į kuriuos ateina tik savanoriai. Šiuose mokymuose 2010 metais krašto gynybai buvo parengta apie 600 vyrų.

Pabrėžiama, kad į naujus bazinius karinius mokymus kviečiamų asmenų skaičius priklausys nuo turimų lėšų, būtent lėšų stygius riboja ir dabar į būtinuosius karinius mokymus priimamų savanorių skaičių.

Privalomajam šaukimui į kariuomenę nepritaria liberalieji valdančiosios koalicijos partneriai, kurie dabartiniame įstatymo projekte mato paliktą galimybę atnaujinti privalomąjį šaukimą.

Tačiau pataisas pristačiusi ministrė R.Juknevičienė argumentavo, kad bus siekiama eiti savanorystės keliu, o jaunuolius pasirinkti atlikti karo prievolę skatins jau minėtos priemonės.

2009 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina užtikrinti piliečiams galimybę tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą - ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.