Seimo nariai paskutiniame besibaigiančios kadencijos posėdyje priėmė nutarimą, kuriuo į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą delegavo dabartinį parlamento vicepirmininką, socialdemokratą Česlovą Juršėną.

Už Č.Juršėno paskyrimą numatantį nutarimą „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ balsavo 89 parlamentarai, du jam nepritarė, aštuoni susilaikė.

Naujasis LRT tarybos narys kalbėdamas po balsavimo išskyrė LRT finansavimo problemą.

„Noriu padėkoti už tokį palaikymą ir patikėkite, kad taip, kaip aš dirbau čia 22 su viršum metus, taip bus dirbama ir ten. Žinoma, ne mano reikalas kalbėti apie visas problemas, kurios laukia manęs ir Nacionalinio radijo ir televizijos, bet noriu pasakyti, kad problemų tikrai yra. Ir finansavimo problema aštri, yra ir kiti klausimai, yra mūsų žiūrovų ir klausytojų pastabų. Vadinasi, reikės į viską gilintis ir išmintingai, ramiai, tariantis su kitais tarybos nariais, spręsti“, - teigė socialdemokratas.

„Labai svarbus bus ir jūsų, kolegos Seimo nariai, kurie liksit naujos kadencijos Seime, balsas, jūsų patarimai, už kuriuos iš anksto ačiū“, - sakė jis.

Č.Juršėnas, kuris Seimo rinkimuose nedalyvavo, LRT taryboje pakeis į naują Seimą pagal Darbo partijos sąrašą išrinktą Audronę Pitrėnienę.

Č.Juršėno kandidatūrą į LRT tarybą pateikė Seimo opozicija.

Socialdemokratas Č.Juršėnas pagal išsilavinimą yra žurnalistas, yra dirbęs spaudoje, nuo 1964 metų – Televizijos ir radijo komitete tarptautiniu apžvalgininku, Televizijos informacijos redakcijos vyriausiuoju redaktoriumi, 1978–1983 metais buvo „Vakarinių naujienų“ dienraščio vyriausiasis redaktorius. Č.Juršėnas yra dirbęs ir Lietuvos komunistų partijos Centro komitete, 1983–1988 metais ėjo šio komiteto Spaudos, televizijos ir radijo sektoriaus vedėjo pareigas. 1988–1989 metais jis organizavo ir vedė pirmąsias „Atgimimo bangos“ ir kitas populiarias laidas.

Nuo 1990 metų Č.Juršėnas yra parlamentaras, tačiau šį spalį vykusiuose rinkimuose nebedalyvavo.

LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis narius šešeriems metams į tarybą skiria prezidentas, keturis narius 4 metams - Seimas (du nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), keturis narius, kaip savo atstovus (po vieną), dvejiems metams skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.