Kultūriniai karaimų ypatumai, kalba, papročiai, žodinis ir materialusis paveldas tebėra gyvi ir sudaro Lietuvos karaimų kultūros pamatą, kaimiškos tapatybės esmę. Nepaisant ypač mažo dabartinės Lietuvos karaimų bendruomenės skaitlingumo (iš viso apie 230 asmenų), ji sugebėjo iki šiol išsaugoti tas pačias protėvių per 600 metų puoselėtas unikalumo vertybes. Karaimų unikalumas, kaip steigiama Seimo pranešime, turi ypatingą vertę bendros Lietuvos kultūros kontekste, nes tik Lietuvoje (ir daugiau niekur pasaulyje) dar tebevartojama karaimų kalba, priklausanti tiurkų kalbų kipčiakų kalbų šeimai, yra išlikę folkloro, tebevartojamos karaimiškos patarlės ir idiomos. Deja, pasaulyje vykstantys globaliniai procesai neišvengiamai užgožia negausių tautinių grupių pastangas išsaugoti savo unikalumą ir savitumą.

Komisija, suprasdama būtinybę išsaugoti ir visuomenei parodyti svarbiausias karaimų kultūros savybes, jas aktualizuoti, įprasminti, nutarimo projekte siūlo 2022 metus paskelbti Lietuvos karaimų metais ir įpareigoti Vyriausybę iki 2021 m. spalio 1 d. parengti Lietuvos karaimų metų programą.