Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė tokioms Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisoms, kurias pateikė Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas.

Po svarstymo komitetuose į Seimo posėdių salę projektas turėtų sugrįžti gegužės 26 d.

Tikimasi, kad suteikus alternatyvias galimybes išbarstyti mirusiojo pelenus jūroje bei upėse, bus išvengta neteisėto pelenų išbarstymo viešosiose vietose.

Jeigu Seimas pritartų, įstatyme būtų numatyta, kad „kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke, ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus“.

Anot L. Jonausko, vis dažnėja atvejai, kai norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti jo palaikai barstomi pajūryje, pavyzdžiui, paplūdimyje, miškuose. Kartais lankytinose vietose, pliažuose gyventojai randa pelenus, mirusįjį po kremavimo identifikuojančius žetonus, palaikams laikyti skirtas kapsules.

„Šiuo metu yra neaiškus reglamentavimas, dėl to trikdomi poilsiautojai. Priėmus įstatymo pataisas, bus daugiau tvarkos“, – mano L. Jonauskas.

Kai kurie parlamentarai siūlė spręsti problemą ne įstatymais, o ministerijos lygmeniu.

Šiuo metu Žmonių palaikų laidojimo įstatymas numato, kad kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos.