Juos renia Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) su Seimu ir Valstybine kalbos inspekcija.
„Lietuvių kalbos įteisinimo kelias buvo sunkus: mus supo okupantų kalba, o čia gyvenantys rusakalbiai nemokėjo ir visiškai nenorėjo mokytis lietuvių kalbos“, – prisimena Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
Anot jo, nors pasipriešinimas buvo didelis, reikėjo pereiti prie dokumentų, viešųjų užrašų valstybine kalba, mokyti kitakalbius lietuviškai, bet pamažu buvo pasiekta, kad lietuvių kalba atsitiestų ir įgytų visas teises valstybėje.
VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė džiaugiasi, jog Lietuvos valstybė sukūrė instrumentus, kad lietuvių kalba atsirastų visose gyvenimo srityse.
„Per tuos 35 metus mes visi kartu padarėme labai daug, tačiau lietuvių kalbos gyvybingumas, prisitaikymas prie sparčiai besikeičiančio pasaulio išlieka kiekvieno iš mūsų nuolatinis darbas ir atsakomybė. Kiekvienas kuriame lietuvių kalbos ateitį“, – sakė ji.
Seimo Kovo 11-osios Akto salėje penktadienį vyks minėjimas „Kartu kalboje ir valstybėje“, o prieš tai Seimo lankytojų centre bus atidaroma archyvinių fotografijų paroda „Kalba turi Tėvynę“, parengta bendradarbiaujant su Kultūros ministerija.
Anot VLKK, šiais renginiais norima prisiminti, kaip atkakliai lietuvių tauta priešinosi rusinimo politikai, paminėti 1988 metų lapkričio 18 dieną, kai tuometė Aukščiausioji Taryba, neatlaikiusi Sąjūdžio išjudintos visuomenės reikalavimų, pripažino lietuvių kalbą valstybine.
Renginyje Seimo rūmuose dalyvaus šalies gimnazijų mokiniai, kuriems šis istorinis faktas žinomas tik iš vadovėlių. Sveikinimo kalbas sakys Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.
Minint sukaktį bus skaitomi pranešimai, rodomas filmas, skambės muzika, bus atidaryta paroda.
Naujausi komentarai