Pirmuoju etapu būtų nustatomas bazinis baudos dydis, kuris negalėtų viršyti 50 proc. maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Jis būtų apskaičiuojamas nustatant tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų vertę, ją padauginant iš pažeidimo pavojingumo ir trukmės koeficientų.

Siūloma nustatyti, kad pažeidimo pavojingumo vertė negalėtų viršyti 20–30 proc. baudos. Draudžiamų susitarimų tarp konkurentų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimo kiekių ribojimo atveju, bauda būtų didinama papildomai nuo 15 iki 25 proc.  

Galutinis baudos dydis negalėtų viršyti 10 proc. įmonės bendrųjų pasaulinių metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

Antruoju etapu bazinis baudos dydis, jeigu būtų priežastys, būtų mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Trečiuoju etapu anksčiau nustatytas baudos dydis, jeigu ir vėl būtų pagrindas, galėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti baudos proporcingumą įmonės finansinei padėčiai ir kitoms aplinkybėms, arba didinamas, siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį.

Jei po trečiojo etapo apskaičiuota bauda viršija numatytas galimas maksimalias baudas, ji būtų sumažinama. 

Už tokią baudų skaičiavimo metodiką įtvirtinančias pataisas po pateikimo balsavo 67 parlamentarai, prieš buvo vienas, o susilaikė 10.

Seimas taip pat pritarė Teisės departamento siūlymui kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl projekto antikorupcinio vertinimo.

Dabar pataisos toliau bus svarstomos birželio 17 dieną, jeigu iki to laiko bus gauta Vyriausybės išvada ir pakeitimus įvertins Ekonomikos komitetas bei Antikorupcijos komisija – jai apsvarstyti pataisas pasiūlė liberalas Vitalijus Gailius.

Kaip sakė pataisas pristatęs Artūras Zuokas, siūlomus pakeitimus inicijuoja Audito komitetas.

Pataisomis siekiama ne tik, kad tie, kurie pažeidinėja įstatymą, neišvengtų atsakomybės, bet ir nustatyti baudas, kurios būtų adekvačios, subalansuotos ir atitiktų gerąją praktiką, egzistuojančią Europos Sąjungoje.

A. Zuoko teigimu, dabar stebina, kad Lietuvoje konkurencijos pažeidimai fiksuojami praėjus labai ilgam laikotarpiui.

„Praeina penki, šeši, septyni, aštuoni metai, kada įmonė pažeidinėja konkurenciją, ir tik po to sureaguoja mūsų tarnybos“, – teigė Audito komitete dirbantis parlamentaras.  

Pasak jo, statistika rodo, kad Europos Sąjungoje, kur skiriamos didžiausios baudos gali siekti iki 10 proc. įmonės apyvartos, maksimalios baudos skiriamos gana retai – jos sudaro tik 5 proc. visų baudų. Tuo metu apie 64 proc. atvejų apskaičiuota bauda nesiekia 1 proc. maksimumo.

Lietuvoje proporcijos kitokios – daugiau negu 50 proc. baudų yra maksimaliai leistino dydžio.

„Ta įmonė, kuri sugeba sumokėti skirtą baudą už nesąžiningą konkurenciją, taip ir suprantama, kad taip ir turi būti, todėl baudos turi būti atgrasančios. Tą baudą toliau vis tiek sumoka vartotojas, nes tai patenka į kainodarą“, – tvirtino A. Zuokas.   

Audito komiteto duomenimis, per pastaruosius penkerius metus maksimali galimą baudą už draudžiamus susitarimus buvo skiriama 57 proc. atvejų.