Tai numatantį įstatymą po pateikimo palaikė 61 Seimo narys, prieš – keturi, dešimt parlamentarų susilaikė.

Dabar projektas bus svarstomas komitetuose.

„Ateiname su strateginiu projektu įkurti Lietuvoje, Žemaitijoje, dar du mums be galo reikalingus poligonus“, – pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Pasak jo, naujų poligonų reikia, nes kariuomenei trūksta treniruotėms skirtų erdvių.

„Žemaitijos brigada, Žemaitijos pasididžiavimas, du batalionai esantys Šilalėje ir Tauragėje (...) realiai neturi teritorijų, kur galėtų vykdyti savo kovinį rengimą“, – teigė ministras.

„Kariuomenė, kuri nesitreniruoja, kuriai yra sudėtinga rengtis koviškai, ji negali būti pilnavertė“, – pridūrė jis.

Anot L. Kasčiūno, net jei dabar Seimas sustabdytų poligonų steigimo procesą, kitos kadencijos valdantiesiems reikės grįžti prie šio klausimo.

„Naujam ministrui, kas juo bebūtų, ar Dovilė Šakalienė, ar Dainius Gaižauskas, ar Valius Ąžuolas, jiems reikės iš karto spręsti šitą klausimą, nes iškart po priesaikos ateis kariuomenė ir pasakys, kad mes turime turėti treniravimosi erdves“, – tvirtino ministras, kalbėdamas apie opozicijos politikus.

Priėmus įstatymą, poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose bus pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Valstybės gynimo taryba dviejų nedidelių poligonų steigimui minėtuose rajonuose pritarė dar birželio pabaigoje. Praėjusią savaitę šį sprendimą patvirtino ir Vyriausybė.

Poligonai talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus, tačiau neturės karinės teritorijos statuso, todėl juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika, su kariuomenės leidimu galės lankytis žmonės.

„Miško kirtimai bus atliekami tik tiek, kiek reikės užtikrinti karinės technikos manevravimą ir taktinį judėjimą. Preliminariai įsivertinome, kad gali reikėti išretinti tik apie penkis procentus miško ploto“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Minėtų rajonų savivaldybių merai žinią apie poligonus sutiko skirtingai, šių karinių teritorijų atsiradimui priešinasi ir dalis vietos bendruomenių bei medžiotojų.

Poligonuose medžioklė bus uždrausta, iš medžiotojų bus paimtos jų medžioklės teritorijos. Visgi ministerija ir kariuomenė žadėjo, kad su vietos medžiotojais bus ieškoma sutarimo, kad jiems būtų leista medžioti žvėrių populiacijos reguliavimo tikslu.

Po pirmadienį vykusio susitikimo su institucijų ir kariuomenės atstovais Šilalės rajono meras Tadas Bartkus teigė, kad jį ir gyventojus labiausiai neramina neapibrėžtas poligono statusas. Pasak savivaldybės vadovo, įstatyme turėtų būti numatyta, jog iš lengvojo manevrinio poligono jis netaps šaudymo.

Tuo metu Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas BNS sakė, kad savivaldybė nori, jog būtų atidžiai peržiūrėta planuojamo poligono teritorija.

Ministerijos duomenimis, Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus.

Poligonų steigimo darbus ketinama pradėti rudenį.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.