Trečiadienį Seime vykusios konferencijos dalyviai nesutarė, ar reikia priimti šeimos sampratą apibrėžiančio Konstitucijos straipsnio pataisą, tačiau ir pataisos rėmėjai, ir priešininkai atskyrė teisinį bei socialinį požiūrį į šeimą.

Seimo Konstitucijos komisijos narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Stasys Šedbaras konferencijoje dėstė, kad Konstitucijos pataisa - būtina.

„Tai yra tam tikra analogija su vadinamąja R.Pakso byla. Konstitucinis Teismas jau keliais nutarimais bando įtikinti, kad Konstitucijoje yra norma, draudžianti R.Paksui kandidatuoti į Seimą.

Aš neradau tokios normos, nes tai yra tam tikra interpretacija (...). Tai iš tiesų šitoje vietoje, jeigu yra Konstitucijos pataisa dėl vadinamosios R.Pakso bylos, tuo labiau turi būti pataisa dėl Konstitucijos 38 straipsnio“, - dėstė jis.

Pasak konservatoriaus, parengtose Konstitucijos pataisose, kurios šeimą apibrėžtų išskirtinai per santuoką arba tėvystės ir motinystės ryšį, diskriminacija įžvelgiama klaidingai.

„Civilinio kodekso straipsniuose yra teisiškai tai numatyta ir aiškiai nubrėžtas skirtumas tarp susituokusių asmenų ir sugyventinių“, - pabrėžė jis.

S.Šedbaro teigimu, Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimais pirmiausia ginami santuokos neįregistravusių asmenų vaikų, taip pat su vienu iš tėvų augančio vaiko interesai.

„Suprantama, kad tokios šeimos sampratos priešininkai lies krokodilo ašaras, kad kas tada bus seneliai, auginantys anūkus, broliai ir seserys, priglaudę be tėvų likusius sūnėnus ir dukterėčias. Juk žmonės vadins juos šeima. Ir tegu vadina. Ir susiklausęs nedidelis darbo kolektyvas neretai save pavadina šeima. Ir tai yra labai gražu. Tačiau nė vienas iš šių socialinių darinių nėra šeima Konstitucijos prasme“, - kalbėjo parlamentaras.

Jis taip pat pabrėžė, kad reikia rasti formas, kaip turi būti saugoma ir globojama tiek šeima, tiek „kitokie dariniai ir vaikai, ten atsiradę“.

„Vaikas, likęs be tėvų, globojamas kitų asmenų, šeimynos ar kitos globos įstaigos (...), taip pat turi būti saugomas ir globojamas valstybės, kad galėtų augti ir ugdytis, kaip ir šeimose augantys vaikai. Tačiau vien vaiko atėjimas į kitą šeimą, šeimyną, globos namus ar panašiai tikrai nepadaro šio socialinio junginio šeima Konstitucijos prasme“, - svarstė S.Šedbaras.

Tuo metu Konstitucijos komisijos pirmininkė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė nemato reikalo pataisoms.

„Mano asmeninė nuomonė yra tokia, kad šiandien galiojantis Konstitucijos 38 straipsnis yra teisingas, tikslus, konkretus ir visiškai nebūtina jo keisti. Jeigu baiminamasi, kad pas mus gali būti įteisintos homoseksualių žmonių santuokos, tai iš tikrųjų mūsų Konstitucijos straipsnis šito daryti neleidžia, nes labai aiškiai yra pasakyta, kad santuoka sudaroma tarp vyro ir moters“, - žurnalistams sakė ji.

Anot politikės, siūlomas papildymas atvertų kelią diskriminuoti tam tikros kategorijos žmones ir vaikus.
Tačiau ji sutiko, kad teisinis ir socialinis požiūris į šeimą nėra tapatūs. R.Šalaševičiūtės tvirtinimu, formuojant šeimos apibrėžimą reikia įvertinti abu - ir teisinį, ir socialinį - aspektus.

Parlamentas pernai gruodį pradėjo svarstyti siūlymą Konstituciją papildyti nuostatomis, jog „šeima sukuriama sudarius santuoką“ ir „ šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.

Tokį reglamentavimą kritikuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji pažymi, kad taip būtų įtvirtinti tik du pagrindai, kuriems esant asmenų junginys būtų pripažįstamas ir saugomas valstybės kaip šeima, tad tokiu atveju kartu gyvenantys santuokos neužregistravę asmenys gali patirti diskriminaciją. Ministerija taip pat teigia, kad Konstitucijos pataisos gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Konstitucijos pataisas pateikę Seimo nariai teigia, kad „saugodama šeimą valstybė pirmiausiai turi saugoti prigimtinę šeimos struktūrą“, o ši struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.

„Vyro ir moters santuoka sukuriama šeima atitinka pamatinį prigimtinį kiekvieno vaiko poreikį turėti vienas kitam ir savo šeimai įsipareigojusius tėvą ir motiną. Todėl, kaip ir šeima, santuoka yra prigimtinis visuomenės institutas“, - teigiama parlamentarų aiškinamajame rašte.

Seimo nariai argumentuoja, kad „nuo pat žmonijos atsiradimo pradžios gyvuojantis vyro ir moters bendro gyvenimo modelis, kuriant santuoką, geriausiai atitinka Konstitucinio Teismo atskleistos šeimos sampratą“.

Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos, kai Konstitucijos Teismas 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“.

Konstitucinis Teismas tuomet išaiškino, kad santuoka paremtas modelis turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti „saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.

Seime jau bandyta priimti Konstitucijos pataisą, kuri šeimą kildintų tik iš santuokos ar tėvystės ryšių, bet nesėkmingai.