„Įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas išlaikyti, saugoti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrą ir kalbą. Taip pat norime apibrėžti Lietuvos Respublikoje esančių tautinių bendrijų teises ir pareigas, kurios labai lakoniškai yra išdėstytos Konstitucijos 37 straipsnyje, nustatančiame teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Pagal šio įstatymo projektą, savivaldybėje, kurioje tautinė bendrija sudaro ne mažiau nei 15 procentų bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, asmuo turėtų teisę kreiptis žodžiu arba raštu tos tautinės bendrijos kalba į šioje savivaldybėje esančius savivaldos viešojo administravimo subjektus. Taip pat būtų sudaryta galimybė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktuose, greta pagrindinio užrašo valstybine kalba, asmens vardą ir pavardę užrašyti tos tautinės bendrijos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

„Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo įstatymu norime apibrėžti valstybės įsipareigojimus tautinėms bendrijoms ir švietimo srityje. Siūloma leisti tautinėms bendrijoms taikyti specialias laikinąsias priemones, siekiant užtikrinti teisę į švietimą tautinės bendrijos kalba, taip suvienodinant mokinių ugdymo(si) galimybes. Valstybė turėtų sudaryti vienodas sąlygas mokytis ir studijuoti tiek valstybine, tiek tautinių bendrijų kalba, taip pat sudaryti vienodas galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tautinių bendrijų švietimui regionuose, kur švietimo rezultatai atrodo nevienareikšmiškai“, – sako įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Siekiant užtikrinti tautinių mažumų asmenų teises ir laisves, Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo įstatymo nuostatos vadovautųsi žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, teisių neišskaidymo, kultūrinės įvairovės puoselėjimo, teisės aktų derinimo bei bendradarbiavimo principais.

„Tautinės bendrijos neretai gyvena atskirtyje, savo socialiniuose burbuluose, o jų problemos paliekamos tarsi savieigai. Turime daugiau dėmesio skirti tautinėms bendrijoms, jų neišskiriant, o vienijant bendram gyvenimui mūsų valstybėje. Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo įstatymas kaip tik ir padėtų mūsų šalies piliečius veiksmingiau integruoti į Lietuvos visuomenę“, – sako I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektą įregistravo Seimo nariai I. Kačinskaitė-Urbonienė,  Vaida Giraitytė ir Vytautas Gapšys.

Pasak jų, parengti Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo įstatymo projekto paskatino tai, kad Lietuvoje 2020 m,. Statistikos departamento duomenimis,gyvena 14,1 proc. kitos tautybės asmenų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.