Griežčiau kontroliuoti ir planuoti tautos istorinę atmintį artimiausiu metu gali ir nepavykti. Saujelės Seimo narių užmojai įkurti istorinės atminties tarybą ir netgi bausti nepaklusniuosius kuriam laikui atidedami.

Nori bausmių ir kontrolės

Grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių Seimo narių dar pernai vasarą įregistravo tautos istorinės atminties įstatymą, kuriame išskirtos valstybės šventės, nustatoma, kokia tvarka minimos istorinių įvykių sukaktys, siūloma sudaryti tautos istorinės atminties tarybą.

Projekto autoriai skelbė, kad įstatymas nustatys tautos istorinės atminties objektą, valstybės politikos, įprasminančios Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą, formavimo ir įgyvendinimo principus.

Tačiau tai, žinoma, tik fasadas. Viename įstatymo projekto straipsnyje nurodoma, kad visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi gerbti sprendimą paskelbti metus atmintinais, savanoriškai dalyvauti valstybės atmintinų metų renginiuose. „Už šių nuostatų nepaisymą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka“, – rašoma įstatymo projekte.

Sujudo ir valdantieji

Jau atrodė, kad toks projektas nuguls Seimo stalčiuose, tačiau jį prisiminė ir dabartiniai valdantieji. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai Vyriausybei prieš mėnesį išsiuntė raštą. Jame Vyriausybė raginama kuo greičiau pateikti savo išvadas dėl šio įstatymo projekto.

Vyriausybė jų dar nepateikė. Tačiau Kultūros ministerija rekomenduoja įstatymo projektui pritarti. Tiesa, minėtas įstatymas sulaukė nemažai pastabų. Kultūros ministerijos valdininkai aiškina, kad tautos istorinės atminties tarybos veiklos reglamentavimas įstatyme neaiškus, nes nėra aiškiai apibrėžtas jos statusas. Nepaaiškinta, iš kokių lėšų būtų finansuojama tokios tarybos veikla.

Galiausiai nenurodyti nei tarybos tikslai, nei jiems įgyvendinti skiriamos funkcijos. Ministerijos atstovai taikliai pastebėjo, kad dauguma funkcijų, norimų priskirti tarybai, yra tautos istorinio atminimo politikos formavimo funkcijos, o tai – vykdomosios valdžios kompetencija.

Nepaklusniuosius baus?

Pagal įstatymo projektą tautos istorinės atminties tarybai vadovauti turėtų Seimo kancleris. „Tai neatitinka Seimo statuto 31 straipsnyje apibrėžtos Seimo kanclerio kompetencijos“, – primena Kultūros ministerija pateiktame dokumente. – Neaiškus ir pačios veiklos taryboje pobūdis – ar jos nariai savo funkcijas vykdys atlygintinai ar visuomeniniais pagrindais."

Ministerijos atstovams užkliuvo ir įstatymo nuostata, pagal kurią asmenys gali būti baudžiami: „Paskutiniame sakinyje numatyta asmenų atsakomybė už minėtų nuostatų nepaisymą, tačiau svarstytina, ar už tokių abstrakčių rekomendacinio pobūdžio nuostatų nepaisymą asmenims galėtų būti numatyta atsakomybė.“

Dedasi susirūpinę

Iniciatoriai tvirtina, kad tautos istorinės atminties įstatymo projektą parengti paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos bei tautos valstybės egzistencijos pamatą.

Anot jų, parengti projektą paskatino tai, kad šiuo metu nėra aiškaus teisės aktuose suformuoto valstybės požiūrio į istorinės atminties išsaugojimą, nėra numatyta prioritetų, neapibrėžtos finansavimo galimybės, finansų skyrimas ir valdymas.

Projekte nurodomos Lietuvoje švenčiamos šventės, jos išskirstomos į valstybės, tradicines religines ir tarptautines šventes, reglamentuojama, kaip minimos valstybei svarbios datos, jubiliejai ir t. t.

Įstatymu taip pat būtų apibrėžti atmintinų metų nustatymo principai, siūloma, kad Lietuvos valstybės kūrimo, laisvės bei nepriklausomybės kovų, kultūros ir kitos Lietuvos valstybingumui svarbios datos būtų minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo šimtųjų metinių – kas 25 metus; iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, jubiliejai minimi kas 25 metus, o nuo šimtųjų metinių – kas 50 metų.

Tai pat įstatymu būtų sudaroma tautos istorinės atminties taryba, pagal pareigas į ją įeitų Seimo kancleris, Prezidento kanceliarijos kancleris, ministro pirmininko kancleris, Kultūros ministerijos kancleris, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius.