Teikti skambius pasiūlymus, kurių niekas rimtai nesvarstys, arba būti žemiau žolės. Daugmaž taip per keturis mėnesius elgėsi pirmąsyk į Seimą išrinkti veikėjai.

Susidomėjo pinigais

Ką dažniausiai skelbia pirmąsyk į Seimą išrinkti politikai? Žinoma, tai, kad ko nežino – sužinos, ko nemoka – išmoks ir galiausiai įneš reikšmingą indėlį į įstatymų leidybą. Kuo gali pasigirti ketverius mėnesius Seime dirbantys politikos naujokai?

Oficiali statistika byloja tik tai, kad šie drausmingai lanko plenarinius posėdžius ir posėdžiauja komitetuose. Tiesa, kai kurie bando teikti įstatymų projektus. Deja, ne itin sėkmingai. Šiame parlamentinės veiklos bare bene ryškiausiai sužibėjo „Drąsos kelio“ vedlė Neringa Venckienė.

Prieš kurį laiką ji pasiūlė atimti iš didžiųjų partijų biudžeto dotacijas, nes esą jos skirstomos nedemokratiškai. Parlamentarė norėtų, kad iš biudžeto būtų finansuojamos ir naujai susikūrusios partijos – esą turi būti lygybė.

Galiausiai N. Venckienė pasiūlė sugriežtinti Baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijas, susijusias su seksualinio pobūdžio nusikaltimais. Kodekse ji siekia panaikinti senaties terminą seksualinio pobūdžio nusikaltimams, padarytiems mažamečiam asmeniui.

„Stalinizmo“ šešėliai

Nuo N. Venckienės nedaug atsiliko ir pirmąsyk į parlamentą išrinkta socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė. Šios dvi Seimo veikėjos pasiūlė pataisyti Baudžiamąjį kodeksą. Pataisų esmė – baudžiamąją atsakomybę siūloma numatyti fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris atskleidė arba viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo neviešą baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos medžiagą.

Į šiuos pasiūlymus ūmai sureagavo žiniasklaidos atstovai – juk tai ne kas kita kaip noras įdiegti autocenzūrą. Arba noras „apsaugoti visuomenę“ nuo teisės sužinoti, kokių dalykų tuose uždaruose teismo posėdžiuose kartais nutinka arba ką atspindi ta slapta medžiaga.

Tokį socialdemokračių cenzūros ilgesį kai kurie apžvalgininkai šaržuodami netgi pavadino stalinistiniu.

Keistas rūpestis

Kišti rankas prie Baudžiamojo kodekso ir kaip nors jį pataisyti – ne vieno Seimo nario rūpestis. Noras griežtinti bausmes – ne vieno Seimo naujoko įgūdis. Geriausias čia yra konservatorių frakcijos nario Vytauto Juozapaičio pavyzdys. Jo indėlis į įstatymų leidybą – pasiūlymas griežtinti bausmes gyvūnėlių skriaudėjams. Už žiaurų elgesį su gyvūnu gali grėsti net treji metai kalėjimo. Tokia V. Juozapaičio Baudžiamojo kodekso pataisų esmė. Tik teisininkus toks parlamentaro užmojis privertė kraipyti galvas.

„Laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų – kaip ir už žmogaus subaladojimą iki sąmonės netekimo su dantų išdaužymu. Gali būti taip, kad žmogų mušti net labiau apsimokės negu, pavyzdžiui, šunį, nes jei nukentėjusysis bus toks laimingas, kad spės pagyti per 10 dienų, kaltininkui grės laisvės atėmimas tik iki vienų metų. Tad ar reikės stebėtis, kai tūlas budulis po to pareikš ką nors tokio, kad kam spardyti šunį, kai yra žmona?“ – išgirdęs apie V. Juozapaičio siūlymą savo tinklaraštyje šaržavo teisėjas Audrius Cininas.

Panoro Kūčelių

Stebino ir dar vieno Seimo naujoko užmojai. Po pertraukos į parlamentą su socialdemokratais grįžęs Eduardas Šablinskas panoro gruodžio 31 d. paskelbti Kūčelių diena. Suprantama, ji turi tapti nedarbo diena. Seimo nariai iš tokio pasiūlymo tik pasijuokė ir, žinoma, jį atmetė. Parlamentaras taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl Kūčelių diena turėtų būti išeiginė, galiausiai – kokia jos prasmė.

Per keturis naujojo Seimo darbo mėnesius aktyvumą rodė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos naujokai. Jie pasiūlė pratęsti Tautinių mažumų įstatymo galiojimą, nors jis neteko galios nuo 2010 m. pradžios ir jame Lietuva dar vadinama Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika. Teisininkų verdiktas buvo vienodas – tokio įstatymo grąžinti į apyvartą neįmanoma.

Nuomonę pakeitė

„Apskritai mano debiutas Seime – vien nusivylimas. Tai yra laiko gaišinimas. <...> Aš siūlau konstruktyviai dirbti, nes čia, atrodo, vandens pilstymas“, – toks buvo pirmas Seimo naujoko Benedikto Juodkos pasisakymas Seime. Tačiau B. Juodka, gavęs Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko kėdę, savo nuomonę po kurio laiko kardinaliai pakeitė.

„Parlamentas“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „plepėti“. Ar yra dar tas nusivylimas? Ne, jokio nėra. Iš pradžių URK pirmininko postas man pasirodė netikėtas, o dabar, kai pradedu gilintis, tai labai įdomu, yra įvairiausių įdomių problemų. Esu patenkintas savo veikla ir darbu Seime. URK dirba Seimo profesionalai, patyrę politikai, taigi čia įdomu. Nematau jokių problemų dirbant Seime", – paaiškino buvęs Vilniaus universiteto rektorius B. Juodka.

Niekas nenustebino

Kiti nauji parlamento veikėjai pareiškimų apie laiko gaišinimą parlamente nėra skelbę, tačiau, be abejo, yra daug kalbėję apie tai, kad ateina nuversti kalnų.

„Niekas čia Seime nenustebino. Žinoma, tokio ir tikėjaus darbo. Vieni rodo pirštais į kitus, tarsi patys neklysta. Jokių čia naujienų labai nėra. Sunkiai pripažįsta tai, ką darė prieš tai buvę. Nori parodyti, kad aktyvūs. Tokia politika. Labiausiai parlamente patinka tai, kad informacija prieinama iš pirmųjų šaltinių, gali turėti visą vaizdą, susidaryti įspūdį ir teisingai vertinti informaciją“, – taip pirmąją savo parlamentinę patirtį apibūdino konservatorių frakcijoje dirbantis buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša.

Vis dėlto ne visi parlamento naujakuriai stebino keistais pasiūlymais ar skambiais pareiškimais. Politikos apžvalgininkai daugmaž sutaria, kad Seime neblogai debiutavo nė karto jame nedirbę Liberalų sąjūdžio atstovai Remigijus Šimašius ir Vitalijus Gailius, žaliasis Linas Balsys.