Iš projekto išbraukta pradiniame jo variante buvusi nuostata, kad „embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdą“. Už tai, kad šios nuostatos neliktų, balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 19 parlamentarų.

Už išbraukimą vieningai balsavo socialdemokratai ir liberalai, prieš buvo ir susilaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, didesnė dalis konservatorių ir „tvarkiečių“, Darbo partijos frakcijos balsai pasiskirstė abejose pusėse.

Seimui apsvarsčius įstatymą, toliau dar kartą turės būti balsuojama dėl jo priėmimo. Priėmus įstatymą vaikų susilaukti negalinčios šeimos galėtų tikėtis valstybės finansavimo brangioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms.

Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyksta ne vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar gruodį apsvarstęs pritarė konservatyviajam variantui, bet vėliau svarstant Seimo narių pakartotinai registruotus siūlymus buvo pritarta variantui, kuris leidžia embrionų šaldymą. Dėl galutinio varianto balsuodamas sprendžia visas Seimas.

Jau anskčiau balsuodamas dėl pirmųjų įstatymo straipsnių Seima sirgi rinkosi liberalųjį variantą – tam tikrais atvejais leidžiama lytinių ląstelių donorystė, taip pat dirbtinio apvaisinimo procedūras taikyti poroms, siekiant išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui.

Parlamentarai kartu apsisprendė neįrašyti įstatyme viršutinės ribos, iki kurios gali būti taikoma pagalbinio apvaisinimo procedūra – pirminiame įstatymo variante buvo įrašyta, kad pagalbinis apvaisinimas  gali būti taikomas ne vyresnei kaip 45-erių metų moteriai.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio   apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.

Lietuvai niekaip nepriimant   pagalbinį   apvaisinimą  reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.