Už tai, kad Seimas iš naujo priimtų grąžintą įstatymą, savivaldybes įpareigojantį steigti seniūnijas, balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 48 ir susilaikė 19 parlamentarų.

Atmesti prezidentės veto ir patvirtinti Seimo anksčiau priimtą įstatymą siūlė pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK).

Tam reikia, kad už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Nepavykus atmesti veto, Seimas 92 balsais už, vienam parlamentarui buvus prieš ir devyniems susilaikius, pritarė, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtas ir lieka dabartinis teisinis reguliavimas.

Šiuo metu Vietos savivaldos įstatymas nenumato prievolės steigti seniūnijas, tik numato tokią galimybę.

Šalies vadovė pataisas vetavo argumentuodama prieštara Europos vietos savivaldos chartijai, garantuojančiai savivaldybėms teisę pačioms nusistatyti administracinę struktūrą.

Prieš veto pasisakęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas Povilas Urbšys teigė, kad parlamentas turi teisę įstatymais nustatyti įpareigojimus savivaldybėms.

„Europos vietos savivaldos chartija nustato, kad vietinės valdžios organams suteikiami pilni įgaliojimai, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus“, – sakė P. Urbšys.

„Prezidentė nori paleisti tiksinčią bombą po seniūnijų pamatais ir jas išsprogdinti, paverčiant jas kažkokiomis kvaziadministracinėmis sustambintomis įstaigomis, kurios neturi nieko bendro su pilietine savivalda“, – piktinosi parlamentaras.

Konservatorius Jurgis Razma ragino kolegas įsiklausyti į prezidentės argumentus, kad „galbūt negerai būtų prievartauti savivaldybes įsteigti ir seniūnus paskirti kai kuriose gal specifinėse savivaldybėse, kurios yra pakankamas kompaktiškos“.

Seimo VVSK vadovė „valstietė“ Guoda Burokienė tvirtino, jog dabartinė tvarka „labai daug demokratijos palieka savivaldybės tarybai, bet neatsiklausiama piliečių“.

„Kodėl 55 savivaldybėms galioja Vietos savivaldos įstatymas, yra seniūnijos įsteigtos, o penkioms savivaldybėms kažkodėl savivaldos įstatymas negalioja, kodėl tarybai palikta teisė spręsti, o neatsiklausiama žmonių?“ – kalbėjo G. Burokienė.

Seniūnijų nėra įsteigusios Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus miestų, Visagino bei Neringos savivaldybės.

Konservatorius Andrius Kupčinskas teigė, kad „savivaldoje aukščiausia demokratijos institucija yra miesto, rajono taryba ir reikia ja pasitikėti ir leisti pačiai apsispręsti, reikalingos vietos savivaldoje seniūnijos ar ne“.

Prezidentė vetavo Seimo priimtas pataisas argumentuodama, kad jos pažeidžia išimtinę savivaldybių tarybų kompetenciją pačioms priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo, naikinimo, jų skaičiaus, atsižvelgiant į gyventojų poreikius.

Anot Prezidentūros, seniūnijų poreikis ir reikšmė miestuose ir rajonuose yra skirtingi, o paslaugų prieinamumas gyventojams didinamas jas centralizuojant ir perkeliant į elektroninę erdvę.

Teigiama, jog  priimtos pataisos „sudaro prielaidas plėsti biurokratinį aparatą“, o visa finansinė našta, susijusi su privalomu seniūnijų steigimu, užkraunama savivaldybių biudžetams ir visiems Lietuvos gyventojams, nes papildomų lėšų nenumatoma.

Taip pat pažymima, jog įstatymo projektui nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacija. Neigiamą išvadą pateikė Vyriausybė.