Šis savaitgalis bus viena valanda trumpesnis – Lietuvoje įvedamas vasaros laikas, kuris bus atšauktas tik spalio pabaigoje.
Niekas nereikalauja atšaukti
Sekmadienio naktį, 3 valandą laikrodžių rodyklės Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus pasuktos viena valanda į priekį.
Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį.
Sezoniniu vadinamas vasaros laikas bus taikomas septynis mėnesius - iki paskutinio spalio sekmadienio, kai 4 valandą ryto laikrodžius reikės pasukti vieną valandą atgal.
Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Ši direktyva buvo pakartotinai patvirtinta prieš dešimtmetį. Nustatyta, kad ji veiks neribotą laiką, kol ES valstybės sutars atsisakyti reguliaraus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo.
Direktyvoje pabrėžta būtinybė, kad sezoninis laikas būtų taikomas visoje ES teritorijoje, tai yra faktiškai neleidžiama atskirai bendrijos valstybei jo atsisakyti. Aiškinama, kad suderintas laiko kaitaliojimas turi esminės įtakos energetikos, transporto ir kitų ekonomikos sričių darbui.
2007 metais Europos Komisija surinko visų tuometinių ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nuomones apie vasaros laiko režimo poveikį. „Nei viena valstybė narė neprašo keisti dabartinės padėties“, - rašoma Komisijos ataskaitoje.
Rusija atsisakys rodyklių sukinėjimo
Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių - iš viso apie 100 valstybių. Tiesa, kai kurios ima atsisakyti vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo. Tarp tokių valstybių šiemet atsidurs ir Lietuvai kaimyninė Rusija.
Šių metų pradžioje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad kovo pabaigoje šalis paskutinį kartą įves vasaros laiką ir jo jau nebeatsisakys spalio mėnesį, kai reikės laikrodžius sukti atgal.
Todėl nuo dabar Lietuvos ir Maskvos laikas vasaros sezonu, kaip ir iki šiol, skirsis viena valanda (Maskvoje – viena valanda daugiau, nei Vilniuje), o nuo spalio iki kovo – dviem valandomis (Maskvoje bus dviem valandomis daugiau, nei Vilniuje).
Tarp Lietuvos ir Lenkijos „suspaustoje“ Kaliningrado srityje vasarą laikas sutaps su kaimyninėmis valstybėmis, priklausančiomis ES, o žiemos metu skirsis – bus viena valanda daugiau, nei Lietuvoje ar Lenkijoje.
Pasiūlė B.Franklinas
Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais.
Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė.
Tačiau 2003-ųjų pavasarį ministrų kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į ES, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė dar XX amžiaus pradžioje. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.
Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta dar 1980-aisiais.
Tačiau iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra. Mat didelei daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.
Naujausi komentarai