Paplūdimiuose – kraustymosi nuotaikos. Iš pliažų jau vežamas inventorius, kitą savaitę bus pradėti gabenti ir gelbėtojų postai. Pasak gelbėtojų, ši vasara buvo sudėtinga, tačiau netrūko ir komiškų, neįtikėtinų dramų, o kai kurios paplūdimiuose nutikusios istorijos virsta legendomis.

Nuskendo trys žmonės

Klaipėdos ir Palangos gelbėtojai jau skaičiuoja paskutines darbo dienas paplūdimiuose. Jų sezonas baigsis antradienį – rugsėjo 15-ąją. Tačiau didysis kraustymasis jau prasidėjo.

Neringoje gelbėtojų postai jau uždaryti. Čia sezonas baigėsi prieš keturias dienas.

Visi kalbinti pajūrio gelbėtojai tvirtino, kad pasibaigusi vasara buvo sudėtinga. Tragedijos pažymėjo šį sezoną.

Klaipėdoje nuskendo du nepilnamečiai, Neringoje – vyras. Skaudžių tragedijų nebuvo tik Palangoje. Klaipėdoje išgelbėta per 20, Neringoje – 21, Palangoje – 18 žmonių.

Incidentų netrūko ir krante.

Varžėsi, kas daugiau "įpūs"

Pajūrio gelbėtojai vieningai sutiko, kad pagrindinės problemos paplūdimiuose kartojasi metų metais: rūpesčių kyla dėl girtavimo, vėliavų ir ženklų nepaisymo, vaikų nepriežiūros.

Šiemet uostamiesčio paplūdimiuose buvo galima pasitikrinti girtumą. Klaipėdos gelbėtojams vasarai alkoholio matuoklį paskolino įmonė "Alkotesteris".

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pasakojo, kad norinčių anonimiškai pasitikrinti girtumą buvo daug ir tai tapo savotiška pramoga.

"Ateidavo ir kompanijos. Daugiausia "įpūtusį" draugai sveikino ir vadino čempionu", – pasakojo pavaduotojas.

Iš viso girtumą paplūdimiuose pasitikrino 1 150 žmonių. Pasak A.Siakki, 70 proc. jų buvo vartoję alkoholio. Kai kurie, pamatę rezultatus, sakydavo, kad teks dar pagulėti, nes negali vairuoti.

Rekordininkais tapo du vyrai. Vienam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 4,75 promilės. Kitas Giruliuose pranoko net patį matuoklį. Pastarasis girtumą fiksuoja iki 5 promilių.

"Matyt, vyras įpūtė daugiau. Matuoklis nieko neberodė", – teigė pavaduotojas.

Į pliažą atsinešė virvę

Įkaušusių, vos ant kojų pastovinčių asmenų gelbėtojai paprašydavo išeiti iš paplūdimio. Dalis tą padarydavo geranoriškai, kiti – piktindavosi ir nesutikdavo. Tokiems buvo kviečiama policija.

Pirmosios Melnragės paplūdimyje buvo atvejis, kai pas gelbėtojus atėjo girtas vyras, kuris informavo, kad ruošiasi eiti skandintis. Gelbėtojai jį atkalbėjo ir išlydėjo iš paplūdimio.

Po kiek laiko vyras sugrįžo. Jis vėl grasino, kad eis skandintis. Gelbėtojai vėl jį atkalbėjo. Galiausiai vyras atsinešė virvę, užmezgė kilpą. Pradėjo gelbėtojams pasakoti, kad pasikars. Šie galiausiai iškvietė policiją ir ši išsivežė vyrą.

Griežtai į įkaušusius asmenis žiūrima ir Palangos paplūdimiuose. Kurorto gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas tvirtino, kad vieni patys sutinka išeiti, kitiems reikia kviesti policiją.

"Vienam girtam vyrui pasakiau, kad aš jam išgelbėjau gyvybę. Tas žiūri į mane. Paaiškinau, kad jis girtas būtų ėjęs maudytis ir nuskendęs. Tokia yra tiesa. Girtam maudantis jūroje yra didesnė tikimybė nuskęsti. Tam vyrui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,7 promilės", – pabrėžė vadovas.

Puolė tiesiai į duobę

Pajūrio paplūdimiuose poilsiavusius žmones vėl traukė pavojinga jūra. Maudynių mėgėjai nepaisė raudonos – maudytis draudžiančios – vėliavos ir puolė į audringus vandenis.

Kai kuriuos tekdavo net parvaryti į krantą.

"Kai sudrausmindavome, žmonės pradėdavo aiškinti, kad nežino, ką reiškia plūdurai ar vėliavų reikšmių. Tačiau dažnas tik apsimesdavo", – spėjo A.Siakki.

Poilsiautojai eidavo maudytis ir tose vietose, kur pažymėta, jog yra duobės ar pavojinga vieta. Kai kurie net perlipdavo įspėjamąją juostą, kad išsimaudytų.

"Buvo ir kuriozinis atvejis. Po audros Smiltynės paplūdimyje jūroje išlindo baržos liekanos. Pažymėjome tą vietą "Stop" juosta. Atėjo vyrai. Pasidėjo prie juostos rūbus ir nuėjo ten maudytis. Rezultatas – supjaustytos kojos", – prisiminė A.Siakki.

Siūlo griežtinti baudas

J.Pirožnikas atkreipė dėmesį, kad dabar neleistinose vietose ar kabant raudonai vėliavai besimaudantiems poilsiautojams gresia labai mažos baudos.

"Gražiai prašai išlipti iš vandens, pasiunčia tave "ant trijų raidžių", rodo nepadorias pirštų kombinacijas, iškvieti policiją, ši išsiveža ir skiria tik trijų eurų baudą. Tai visiškas pasityčiojimas", – pabrėžė vadovas.

J.Pirožnikas inicijavo, kad baudos būtų gerokai padidintos – bent nuo 30 eurų.

"Pats svarstyme nedalyvavau, bet girdėjau, kad šis klausimas pajudėjo. Griežtesnės sankcijos, didesnės baudos žmones labiau drausmina. Kodėl užsienio paplūdimiuose yra tvarka? Gelbėtojas parodo pirštu, ir žmonės lipa iš vandens. Viskas dėl griežtų sankcijų", – akcentavo vadovas.

Ieško ne tik vaikų

Gelbėtojai nespėjo ieškoti ir pasiklydusių vaikų. Būdavo dienų, kai Palangoje jų dingdavo 20 per dieną. J.Pirožnikas prisiminė, kad nutikdavo ir taip, kad mamos mažylių pasigesdavo tik po kelių parų.

"Vieną vakarą, apie 20 val., dvi moterys girtavo, o kartu su jomis buvo mažamečiai vaikai paplūdimyje. Vaizdas iš tikro buvo baisus. Šampanas liejosi. Moterys vos galėjo prašnekėti. Apie įvykį pranešėme policijai. Juk nelaimė gali greitai įvykti", – dėstė vadovas.

Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys prisiminė, kai vienas dingęs vaikas rastas po valandos. Paaiškėjo, kad jis išgirdęs gelbėtojų visureigio motoro garsą pasislėpdavo, nes išsigąsdavo.

"Į mus kreipėsi ne tik dėl dingusių vaikų. Viena moteris labai išsigando, nes prapuolė jos vyras. Poilsiautoja pamanė, kad nuskendo. Dingusįjį suradome. Paaiškėjo, kad jis nusprendė pabėgioti, o žmonai nepranešė", – pasakojo vadovas.

Traukė moterų paplūdimys

Nors Palangoje moterų pliaže kildavo mažiausiai rūpesčių, Klaipėdoje ir Neringoje tai buvo karštas taškas. Pasak A.Siakki, šiame paplūdimyje savos taisyklės. Čia besiilsinčios moterys gelbėtojams aktyviau skųsdavo rūkančias neleistinose vietose, vartojančias alkoholį.

"Dėl to ir tarpusavyje konfliktų kildavo. Paplūdimio lankytojos pykdavo ir ant tų, kurios atsivesdavo vyresnius – 7–8 metų – berniukus. Kreipdavosi pagalbos į mus", – teigė pavaduotojas.

G.Kuprys pasakojo, kad Neringos moterų paplūdimio lankytojos labiausiai skųsdavosi dėl čia vaikščiojančių vyrų. Ypač pykdavo vietinės.

"Daugiausia rūpesčių kildavo dėl užsieniečių. Ar jie ženklų nepastebėdavo, ar šiaip atklysdavo. Vienas atsigulė iš karto už moterų pliažo pabaigos ženklo. Moterys skambina, piktinasi, o pasitraukti jo niekaip nebuvo galima įkalbėti. Aiškino, kad čia jau bendras pliažas ir tiek", – prisiminė vadovas.

Šuoliai tapo tradicija

Palangoje išlieka populiarūs šuoliai nuo tilto į jūrą. Norinti jų išvengti, anot J.Pirožniko, reikia stiprinti apsaugą – įrengti vaizdo stebėjimo kameras statinio gale ir kad vaizdą stebėtų policija.

"Vyrai išgeria ir nori "ekstrymo". Prisimenu, vieną naktį paskambina iš Bendrojo pagalbos centro. Pranešė, kad du žmonės nušoko nuo tilto. Šokau į visureigį ir išskubėjau. Mano gelbėtojai jau buvo išvažiavę. Jūra – labai audringa, bangavimas siekė penkis balus. Stoviu ant tilto ir matau, kaip gelbėtojai traukia tris vyrus. Pasirodo, dar vienas įšoko. Tai buvo baisiausias mano matytas vaizdas. Visi trys nušokusieji išgelbėti. Jie buvo neblaivūs", – prisiminė vadovas.

J.Pirožniko teigimu, Palangos gelbėtojai skiria didelį dėmesį prevenciniam darbui, todėl trejus metus čia nenuskendo nė vienas žmogus.

"Palangos pliažuose atsirado tvarka. Sieksime, kad taip būtų ir toliau. Esu griežtas, atsakingai žiūriu į darbą, be to, kasmet atnaujiname techniką", – pabrėžė vadovas.

Suvaržymų – per daug?

Beveik pusšimtį metų paplūdimiuose dirbęs buvęs Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Vigelis tvirtino, kad dabar paplūdimiuose yra per daug suvaržymų.

"Tik jūra sujuda ir jau iškeliama maudytis draudžianti vėliava. Manau, tvarka turėtų būti liberalesnė. Priešingu atveju bus atgrasyti visi poilsiautojai. Mes per daug nevaikydavome. Iškrapštydavome tuos, kurie labai toli nueidavo", – prisiminė palangiškis.

J.Vigelis tvirtino, kad ir dabar, ir anuomet problemos būdavo panašios.

"Ir vaikų ieškodavome, ir isterijos apimtus tėvus ramindavome, ir girtus asmenis drausmindavome. Būdavo, surandi vaiką ir šis prastovi visą dieną stotyje, nes niekas neateina jo pasiimti. Tik vakare tėvų sulaukia", – tvirtino palangiškis.

Kai kurios seniau paplūdimyje įvykusios poilsiautojų dramos jau yra tapusios legendomis. Jomis ypač apipintas Palangos moterų paplūdimys.

"Tekdavo vyrus gelbėti iš moterų paplūdimio. Tais laikais moterys buvo labai aršios. Į joms skirtą vietą užklydusius vyrus apmėtydavo viskuo, kas po ranka pakliūdavo. Taip pat numaudavo kelnaites ir paleisdavo. Šie lįsdavo į vandenį. Važiuodavome jų parsivežti. Duodavome kuo prisidengti, kad galėtų namo grįžti. Dabar moterų paplūdimiai kur kas laisvesni. Į vyrus nekreipiama dėmesio", – pastebėjo palangiškis.

Kiras nusinešė šunelį

J.Vigelis prisiminė ir istoriją apie jūroje, prie tilto, pasiklydusį rusą. Žmogus buvo toli nuo kranto.

"Priplaukėme, pamatėme, kad jis su stipriais akiniais. Paklausėme, kur plaukia. Šis atsakė, kad pasiklydo. Sakė, kad visada atostogaudavo Kryme, o ten kalnai. Tai matydavau, kur krantas, o čia nežino, į kurią pusę begrįžti. Būtų ir Švediją pasiekęs", – ironizavo palangiškis.

Dažnas palangiškis prisimena ir  vaikiną, kuris niekaip nepaleido alaus "bambalio". Vyras stovėjo ant tilto. Atėjo supykusi jo mergina, pagriebė maišelį su alumi ir numetė nuo tilto. Vyras šoko paskui. Gelbėtojai atskubėjo į pagalbą vaikinui.

Šis buvo pargabentas į krantą. Kartu vyras parsinešė ir "bambalį", nes atsisakė jį paleisti vandenyje. Grįžęs į krantą žmogus patraukė namo, nešdamas savo išsaugotą brangenybę.

Prieš kelerius metus neįtikėtinas įvykis sukrėtė ir Klaipėdą. Kiras į jūrą nusinešė paplūdimyje vedžiojamą mažą šuniuką. Tą savo akimis matė vienas tuo metu dirbęs gelbėtojas. Šiuo įvykiu tada ilgą laiką baisėjosi visa Lietuva.