Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas yra ekonomiškai neefektyvi politinė pergalė, Lietuva apskritai turėtų atsisakyti dujų. Taip LRT Radijo laidoje „Lietuvos diena“ teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Tačiau ekonomistas Gitanas Nausėda su tokiu požiūriu nesutinka. Jo teigimu, SGD terminalas naudos Lietuvai atnešė dar nė nepastatytas.

„Turime gana didelį terminalą, „Gazprom“ tiekimo alternatyvas. Gali atsitikti taip, kad Lietuvai reikės maždaug pusės milijardo kubinių metrų dujų per metus, o infrastruktūros turėsime dešimčiai milijardų [...] ir nežinosime, ką su ja veikti“, – kalba R. Kuodis.

Pasak R. Kuodžio, SGD terminalas yra politinis, tačiau ne ekonominis laimėjimas. Lietuva apskritai turėtų palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro.

„Politikai visai kitaip mąsto. Jiems svarbu pasitiesti žemėlapį, paišyti kažkokias fronto linijas: čia – rusai, čia – Vakarai. Jie net nemąsto, kiek tos strėlytės kainuoja, reikia jų ar ne. Jiems svarbu maksimizuoti investicijas, kad galėtų nuvažiuoti, perkirpti juosteles. Terminalas yra tarpinė politinė pergalė, bet tikrasis Lietuvos kelias yra palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Ta kryptimi eina ir toliaregiškiau žiūri Skandinavija. Visa kita yra išvestiniai klausimai ir išvestinės problemos“, – tvirtina R. Kuodis.

Lietuva turi išsilaisvinti nuo dujų

R. Kuodžio teigimu, žmonėms reikia ne dujų, o šilumos, šviesos, mobilumo. Dujos yra tik vienas iš būdų šiems dalykams išgauti.

„Daug metų kovoju dėl to, kad Lietuva išlaisvintų nuo dujų. Manau, kad tai yra visiškai nesunkiai padaroma. Pats pigiausias būdas turėti šilumos, nenaudojant energijos – investavimas į energetinį efektyvumą. Valdant ankstesniajai  vyriausybei išvis jokio progreso nebuvo, todėl sakydavau, kad buvusios vyriausybės retorika buvo labiau priešiška „Gazprom“ negu realūs veiksmai. Ši vyriausybė renovaciją vykdo, tačiau visiškai neekonomiškai. Jei įvertintume atskirus projektus, pamatytume, kad didžiausia nauda tenka statybininkams, o ne butų gyventojams“, – apgailestauja R. Kuodis.

Ekonomisto teigimu, efektyviai apšiltinus namus, o likusią šilumą išgaunant iš biokuro bei nekūrenant dujų Elektrėnuose (naudojant kitus elektros gamybos būdus bei ją importuojant, nors ir  pasiliekant galimybę esant reikalui paleisti Lietuvos elektrinę), galima išsilaisvinti nuo dujų.

G. Nausėda: tai ne tik politinė pergalė

Kitokios nuomonės laikosi ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris pabrėžia, kad SGD terminalas nėra vien tik politinė pergalė. Anot jo, SGD terminalas naudos Lietuvai atnešė nė nepastatytas ir tai akivaizdžiai matyti pažvelgus į „Gazprom“ elgesį – įmonė dujų kainą Lietuvai sumažino net penktadaliu.

„Kai kalbame apie išlaidas, susijusias su terminalo statyba, dažnai pamirštame palyginti, kiek galima laimėti, pakitus dujų kainai šitokiu procentu. Energetikos ministras Rokas Masiulis labai gerai pasakė, kad šis terminalas atsipirko keturgubai, turint omenyje „Gazprom“ sumažintą dujų kainą Lietuvai“, – sako G. Nausėda.

Ekonomistas akcentuoja, kad labai svarbu ir tai, jog ateityje galėsime užimti tvirtesnę derybinę poziciją tiekėjo atžvilgiu. Esą ne paslaptis, kad „Gazprom“ praeityje taikydavo politinio pobūdžio kainodarą. G. Nausėdos teigimu, dabar galėsime rinktis iš kelių dujų tiekėjų, todėl kaina bus nustatyta pagal situaciją rinkoje.

Turime nuspręsti, kuo norime būti ateityje

G. Nausėda pritarė R. Kuodžio išsakytai minčiai, kad Lietuvai ateityje reikės mažinti priklausomybę, o galiausiai visiškai atsisakyti iškastinio kuro. Taip pat, jo teigimu, reikia ieškoti būdų, kaip mažinti energetikos sąnaudas. Ekonomistas įsitikinęs, kad Lietuvoje jau yra žengti pirmieji žingsniai, siekiant tai įgyvendinti.

„Mums reikia sau atsakyti į klausimą, ar po 10–15 metų mes matome Lietuvą be atominės energetikos, ir tada kurti vienokią energetikos plėtros strategiją, ar vis dėlto mes matome Lietuvą branduolinės energetikos šalimi. Jeigu taip, be jokios abejonės, raidos kelias būtų visiškai skirtingas“, – aiškina G. Nausėda.

Kalbėdamas apie SGD terminalo statybą, ekonomistas atkreipia dėmesį, kad tai vienas iš nedaugelio atvejų Lietuvos nepriklausomybės istorijoje, kai labai svarbus energetikos projektas buvo įgyvendintas partijoms sutariant. G. Nausėdos teigimu, užuot ieškoję nebūtų bėdų, galėtume šiuo pasiekimu pasidžiaugti.