Paprastąsias medūzas, plaukiojančias tarytum drebučiai, galima rasti net Baltijos jūroje. Tačiau šįkart jų rasta ne ten. Medūzas užfiksavęs naras sakė, jog iš pradžių pamanė, kad tai plastiko šiukšlės.

„Labai dažnai būna popieriukai, kurie plaukioja. Bet kai įsižiūrėjau, žiūriu, rimtai – čia medūzos, ne šiukšlės“, – pasakojo naras Simonas Urnikis.

Tokios medūzos aptinkamos Baltijos jūroje, taip pat auginamos Jūrų muziejuje.

„Būna atnešamos srovių rugsėjo ar spalio mėnesiais, paskui, atšalus vandeniui, jos baigia savo biologinį ciklą ir išnyksta“, – aiškino Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

Taigi į Baltijos jūrą jas atneša srovės. Tačiau vaizdai prieš savaitę užfiksuoti ne kur kitur, o Akmenės rajone, šalia Alkiškių kaimo esančiame vandens telkinyje. Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas pasakojo, kad apie pirmąsias medūzas Lietuvos vandens telkiniuose pranešta dar 2002 metais, tada jos pastebėtos Jurbarko rajone.

Stop kadras.

„Gyveno tik keliuose tvenkiniuose, Mituvos upėje. Ko gero, jų plitimas susijęs su tam tikra vandens telkinio chemine sudėtimi. Ne kiekvienas vandens telkinys jų gyvenimui yra tinkamas“, – sakė S. Karalius.

Naras S. Urnikis pasakojo, kokiomis sąlygomis gyvena medūzos: „Jos paviršiuje, pačiame paviršiuje, iki metro gylio. Viena antra ir giliau yra truputį, bet kuo giliau, tuo jų mažiau“.

Jos paviršiuje, pačiame paviršiuje, iki metro gylio. Viena antra ir giliau yra truputį, bet kuo giliau, tuo jų mažiau.

Pats tvenkinys, pasak naro, nedidelis – jo gylis vietomis siekia 12 metrų. Tačiau tai – vidinis tvenkinys, jokios jūrinės srovės jo nepasiekia. Tad kaip jį pasiekė medūzos? Specialistas sakė, kad medūzos galėjo atskristi. Tiesa, ne pačios – prie paukščių kojų galėjo prikibti medūzų polipų.

„Medūzos gyvena dvilypį gyvenimą. Vienas gyvenimas yra polipo stadijoje, ta stadija gali tęstis mėnesių mėnesiais ar metų metais, priklausomai nuo temperatūros ar kitokių palankių sąlygų, kurios paskatina medūzų antro gyvenimo stadiją“, – kalbėjo S. Karalius.

Specialistas pridūrė, kad medūzų polipai yra maži, tad žmogui juos pastebėti sunku. Medūzos paplito dėl aktyvios laivybos, mat polipai prisitvirtina prie laivo dugno ir taip keliauja po visą pasaulį.

„Polipai yra kelių milimetrų dydžio, jie yra visiškai nepastebimi. Be abejo, nardytojai ar poilsiautojai prie vandens niekada jų nepamatys“, – aiškino S. Karalius.

Medūzos atkeliavo iš pietryčių Azijos. Pasak eksperto, nors medūzos mūsų kraštuose ir invazinės, tačiau jokios žalos mūsų gamtai nedaro. Dabar pasaulyje žinoma tik 20 gėlavandenių medūzų rūšių, o štai jūrinių medūzų priskaičiuojama apie 2 tūkst. rūšių.