"Koks šimtas dienų, tokia greičiausiai bus ir visa kadencija." Tokią šiomis dienomis ištartą Prezidentės Dalios Grybauskaitės frazę išplatino prezidentūra. Kitą savaitę tas šimtadienis sukaks, todėl jau galima prognozuoti, kokia bus visa valstybės vadovės penkerių metų kadencija.

Suklydo skaičiuodami

Prezidentūra paskelbė suskaičiavusi, kad antradienį, spalio 20-ąją, sukanka lygiai šimtas dienų, kai dirba naujoji Lietuvos vadovė D.Grybauskaitė. Prezidentūra suklydo viena diena – šimtadienis yra spalio 19-ąją, jeigu skaičiuosime nuo liepos 12 d., kai valstybės vadovė prisiekė, pradėjo eiti aukščiausias šalyje pareigas ir netgi pasirašė pirmąjį savo dekretą.

Bet prezidentūra kažkodėl nusprendė inauguracijos dienos neskaičiuoti, matyt, laikydama, kad tas sekmadienis nevertas vadinti darbo diena. Todėl darbo šimtadieniui skirta Prezidentės spaudos konferencija vyks spalio 20-ąją. Tądien bus ir kukliai paminėta ši pirmoji D.Grybauskaitės kadencijos sukaktis.

Per šimtą dienų Prezidentė priėmė ne vieną valstybės vidaus ir užsienio politikai svarbų sprendimą. Kai kuriuos iš jų šiomis dienomis priminė pati prezidentūra. Tačiau ne visus.

Pakeitė tik vieną ministrą

Pavyzdžiui, pamiršta paminėti, kad jau inauguracijos dieną D.Grybauskaitė priėmė grąžintus Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimus ir jau po poros dienų pateikė Seimui dar kartą patvirtinti tą patį kandidatą į premjero pareigas.

Spėta, kad atnaujinant Vyriausybę Prezidentė parodys charakterį ir pakeis bent kelis blogai dirbančius ministrus. Ji ir pati sykį pareiškė, kad nusiteikusi pakeisti tris keturis Vyriausybės narius. Tačiau performuotame Ministrų kabinete pasikeitė tik viena pavardė – socialinės apsaugos ir darbo ministrą Rimantą Dagį pakeitė Donatas Jankauskas.

Iš prezidentūros gauta signalų, kad D.Grybauskaitė buvo pasiryžusi pakeisti ir finansų ministrą, jeigu juo iki Vyriausybės atnaujinimo dienos būtų likęs Algirdas Šemeta. Tačiau šis posto neteko kiek anksčiau, A.Kubiliaus valia išvykęs dirbti eurokomisaru. D.Grybauskaitė sukandusi dantis patvirtino tokį premjero pasirinkimą, nes jai svarbus finansų ministro portfelis buvo atiduotas Ingridai Šimonytei, kurią daug kas vadina Prezidentės žmogumi.

Nervina įstatymas

Jau pirmosiomis darbo dienomis D.Grybauskaitei teko nemaloni priedermė pasirašyti Europoje itin nepalankiai sutiktą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymą.

Ankstesnis prezidentas Valdas Adamkus šį įstatymą buvo vetavęs, bet Seimas didžiule balsų dauguma iškart po D.Grybauskaitės inauguracijos atmetė veto. Tokiais atvejais valstybės vadovas privalo pasirašyti pakartotinai patvirtintą įstatymą.

Ilgai nedelsdama Prezidentė pranešė sudaranti darbo grupę, kuri parengs Nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisas. Jos jau parengtos, tačiau ar jos bus Seime priimtos, kol kas neaišku, nes didžiausioje valdančiojoje konservatorių partijoje kyla pasipriešinimas pasiūlymams keisti šį teisės aktą.

Jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų kovo 1 d. Jeigu įsigalios nepakeistas, galima tikėtis atitinkamos neigiamos ES reakcijos ir netgi sankcijų Lietuvai.

Galva už galvą

Per šimtą dienų Prezidentės ir Seimo bei valdančiosios koalicijos santykiai nebuvo itin meilūs. D.Grybauskaitė privertė parlamentarus pagaliau atleisti iš pareigų jau prieš metus Aukščiausiojo Teismo pirmininko kadenciją baigusį Vytautą Greičių, neoficialiai pagrasinusi priešingu atveju neteikti konservatoriams priimtino kandidato į kariuomenės vadus Arvydo Pociaus. Seimas pakluso – V.Greičius buvo atleistas, A.Pocius paskirtas.

Į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus Prezidentė parinko Gintaro Kryževičiaus kandidatūrą. Bet kol kas neaišku, ar jai pritars valdančioji koalicija.

Valstybės vadovė nesutiko su gana primygtinai valdančiųjų jai siūlytu sprendimu iš pareigų atleisti Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Povilą Malakauską. Iš pradžių D.Grybauskaitė pareiškė nė neketinanti judinti VSD vadovo, paskui atleido du konservatorių nemėgstamus jo pavaduotojus Darių Jurgelevičių ir Dainių Dabašinską, bet vėliau iš esmės dar kartą pasipriešino norams pašalinti P.Malakauską. Konservatoriai buvo priversti sutikti su Prezidentės pasiūlytu kompromisiniu variantu – saugumo sistema bus reformuojama, paskui gali būti keliamas klausimas ir dėl jos vadovo. Tačiau kiek laiko užtruks reforma, neaišku. Gali ir ne vieną šimtą dienų.

Kai iškilo buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko galimų ryšių su nusikalstama Kauno "daktarų" grupuote klausimas, valstybės vadovė daug nesvarstydama paragino jį atsistatydinti. A.Valinskas nepaklausė. Galbūt iš dalies todėl ir buvo atstatydintas Seimo narių daugumos balsais.

Pritarė didesniam PVM

Valstybės vadovei pasirodė priimtini dauguma sprendimų, kurių per krizę ėmėsi valdantieji. Prezidentė pritarė, kad antrą kartą būtų karpomas šių metų biudžetas, kad PVM būtų pakeltas iki 21 proc., iš esmės pritarė, kad ir motinystės pašalpos būtų sumažintos dešimtadaliu.

Tiesa, pastarąjį įstatymą Prezidentė vetavo, tačiau tik tą jo dalį, kurioje kalbama apie pašalpų sumažinimą nuo šių metų rugsėjo. D.Grybauskaitė paliko, kad mažesnės pašalpos būtų nuo kitų metų liepos. Seimas su tokiu daliniu veto sutiko.

Prezidentė nedvejodama pasirašė ir įstatymų paketą, kuris, kaip teigia Vyriausybė, leis likviduoti energetikos bendrovę "Leo LT". D.Grybauskaitė nekreipė dėmesio į kai kurių teisininkų reikštas abejones, ar šie įstatymai neatveria galimybių privačiam "Leo" akcininkui – prekybos tinklo "Maxima" savininkams – teistis su valstybe ir taip gerokai užtęsti likvidavimo procesą arba jį smarkiai pabranginti, nes valstybė gali būti priversta privačiam investuotojui sumokėti kelis milijardus litų.

Spaudė ranką A.Lukašenkai

Užsienio politikoje D.Grybauskaitė atrodo kiek aktyvesnė nei jos pirmtakas Valdas Adamkus. Be to, jos prioritetai kiek kitokie – pragmatiškesni, labiau nukreipti į didžiuosius Europos ir pasaulio žaidėjus, neišskiriant nė "amžinojo priešo" Rusijos.

Prezidentė paskambino Rusijos vadovui Dmitrijui Medvedevui, kai rusai ėmėsi sankcijų prieš Lietuvos vežėjus. Tai buvo pirmas dviejų šalių lyderių pokalbis per pastaruosius aštuonerius metus. Puse lūpų prabilta ir apie galimą D.Grybauskaitės vizitą į Maskvą, tačiau bent kol kas data nepatvirtinta.

Ištiesta ranka ir paskutiniu Europoje diktatoriumi vadinamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Tačiau susitikusi su juo Vilniuje D.Grybauskaitė paslydo, patikėjusi kaimyno pareiškimais dėl neva su baltarusiais nebendradarbiaujančios lietuvių teisėsaugos, kuri nori išsiaiškinti tragiškos Sausio 13-osios aplinkybes ir nubausti kaltininkus, dalis kurių slapstosi Baltarusijoje.

Per šimtą dienų Prezidentė Lietuvoje suspėjo susitikti su dar keliais aukštais svečiais – Europos Parlamento pirmininku Jerzy Buzeku ir naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Fogh Rasmussenu.

D.Grybauskaitė taip pat nemažai keliavo į užsienį, aplankė visas Baltijos valstybes ir Lenkiją, taip pat Suomiją, Švediją, Prancūziją, svarbiausias tarptautines organizacijas Briuselyje ir Niujorke – Europos Komisiją, NATO, Jungtines Tautas.

Iki šiol neaplankytos vadinamosios naujosios demokratijos, kuriose Lietuva per pastaruosius kelerius metus dėjo daug pastangų siekdama įtvirtinti demokratines vertybes. D.Grybauskaitės kol kas nesulaukė nei Gruzija, nei Moldova, nei Ukraina. Į pastarąją pirmasis vizitas numatomas lapkričio pabaigoje.

Pirmtako patarimų nereikia

D.Grybauskaitei prezidento regalijas perdavęs V.Adamkus ne kartą viešai tikino esąs visuomet pasiruošęs naujajai šalies vadovei padėti patarimais.

Tačiau naujajai šalies vadovei patarimų nė karto neprireikė. V.Adamkus kartą neišlaikė ir prasitarė, kad D.Grybauskaitė neranda laiko su juo pasikalbėti, nors gyvena šalia Turniškėse, o V.Adamkus turi darbo kabinetą prezidentūroje. V.Adamkus ir jo įpėdinė tik kartais persimeta keliais žodžiais susitikę viešuose renginiuose.

Šią savaitę D.Grybauskaitė dar kartą pademonstravo, kad jai nereikia ne tik V.Adamkaus, bet ir jo buvusių patarėjų. D.Grybauskaitė be užuolankų pareiškė neskirsianti buvusio prezidento V.Adamkaus patarėjo Valterio Baliukonio ambasadoriumi Ispanijoje. "Aš šio žmogaus tikrai niekur nesiruošiu skirti. Dirbti reikia mokėti kitaip", – žodžių į vatą nevyniojo valstybės vadovė.

Tai bene pirmas atvejis, kai jau gavus kitos valstybės sutikimą ambasadorius nėra skiriamas.

Reformavo prezidentūrą

Ragindama valdžios institucijas mažintis valdymo išlaidas, D.Grybauskaitė pertvarkė Prezidento kanceliariją, atleido dalį darbuotojų, sugriežtino lėšų, tarnybinių automobilių ir telefonų naudojimo tvarką. Tai, pasak prezidentūros, leis sutaupyti daugiau nei 3 mln. litų.

Valstybės vadovė sykį pabrėžė, kad Seimo nariai turi rodyti pavyzdį – apkarpyti savo atlyginimus ir parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Tačiau pati Prezidentė neparodė iniciatyvos susimažinti jai reprezentacijai skiriamas lėšas. Už šias išlaidas D.Grybauskaitė neprivalo atsiskaityti ir ji tokia galimybe naudojasi.

Tiesa, Prezidentė atsisakė pusės atlyginimo, nes kaip buvusi eurokomisarė gauna daugiatūkstantines išmokas.

Turniškėse įsikūrusios Prezidentės kortežas ankstyvais rytais ir po darbų vakarais nebelekia Vilniaus gatvėmis, sustoja ties šviesoforais. Kita vertus, D.Grybauskaitei įsikėlus į valstybės vadovui skirtą namą, Turniškėse vėl pradėta statyti kadaise jau buvusi nugriauta tvora, juosianti nemažą grybautojų, uogautojų ir šiaip poilsiautojų pamėgtą miško parko teritoriją.

Penkmečio planas

Prezidentė D.Grybauskaitė tikisi, kad per jos kadenciją iki 2014 m. Lietuvoje jau bus įvestas euras.

"Planuoti penkmečiais nemėgstu", – sakė Prezidentė. Tačiau pristatydama strateginius tikslus ji tvirtino per artimiausius penkerius metus norinti "matyti Lietuvą demonopolizuotą, su skaidria ir lygia visiems teisingumo sistema, sutvarkytu energetikos sektoriumi, su euru ir naujomis galimybėmis investuoti, saugia ir pilietiška visuomene".

Įpareigojimų sąrašas

Prezidentūra šiomis dienomis išvardijo valstybės vadovės įpareigojimų Vyriausybei sąrašą:

struktūrinė "Sodros" pertvarka;

mokesčių sistemos peržiūrėjimas;

reali sveikatos sistemos reforma;

aiški studijų finansavimo tvarka;

teismų veiklos tobulinimas;

priemonės verslui gaivinti;

ilgalaikė kultūros strategija;

policijos reformos pabaiga;

pieno supirkimo kainų stabilizavimas;

teritorijų planavimo skaidrumas;

pašto paslaugų liberalizavimas;

antimonopolinė veikla;

gyvenamųjų namų renovacija;

apskričių ir savivaldos reforma;

pilietinės visuomenės ir bendruomenių veiklos skatinimas;

liustracijos proceso pabaiga;

nuosekli krašto ginkluotųjų pajėgų reforma.

Gavo tūkstančius laiškų

Prezidentūra pranešė, kad per pirmus tris D.Grybauskaitės kadencijos mėnesius Prezidento kanceliarija gavo 3116 šalies gyventojų ir įvairių institucijų laiškų.

"Žmonės į prezidentūrą kreipiasi dėl teismų, žemėtvarkininkų, savivaldybių, sveikatos apsaugos ir vaikų teises ginančių įstaigų, pašto veiklos. Taip pat aktualūs su energetika, viešuoju pirkimu, pilietybe, daugiabučių renovavimu, mokesčiais ir verslo sąlygų gerinimu susiję klausimai", – tvirtina prezidentūra.

Prezidentės teigimu, tolesnė veiklos strategija bus grindžiama būtent žmonių keliamomis problemomis ir pasiūlymais: "Ne viskas iš karto. Tačiau pamažu būtiniausi sprendimai judinami visose šalies žmonėms svarbiose srityse. Mano nuostatą komanda žino: atėjome ne ponauti, o tarnauti, kad būtų surasti žmonėms reikalingi sprendimai."

Komentarai

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas:

Per tą aktyvumą vidaus politikoje Prezidentė kartais ima demonstruoti tokią veiklą, kuri nevisiškai būdinga valstybės vadovui. Pavyzdžiui, jos bandymas reguliuoti įkainius ryšių srityje. Kita vertus, visuomenė labai nori dabar turėti būtent tokį labai aktyvų valstybės vadovą, kuris sprendžia konkrečius reikalus.

Buvo ir D.Grybauskaitės kalbų dėl kainų reguliavimo, ypač monopolizuotuose sektoriuose. Gal tai ir skamba gražiai, bet ilgainiui tai gali išvirsti į norą reguliuoti kainas tuose sektoriuose, kuriuose yra tik tariamos oligopolinės ar monopolinės tendencijos. Bijau, kad tokiu keliu mes judėtume atgal link socializmo.

Iki šiol man neaiškūs užsienio politikos prioritetai. Svarbu ir simboliška, kas pirmas atvažiuoja į svečius pas naująjį valstybės vadovą arba kur jis vyksta pirmojo vizito. Tarp pirmųjų D.Grybauskaitės svečių buvo Baltarusijos prezidentas. Tai, matyt, ne tas valstybės vadovas, kurį derėtų laikyti pavyzdžiu ar demokratijos įsikūnijimu.
Ditirambų Prezidentei negiedočiau, bet ir dvejeto už šimtą dienų nerašyčiau.

Sigitas Besagirskas, Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius:

Prezidentė yra įsigilinusi į verslo poreikius. Jaučiamas stiprus verslo ir prezidentūros dialogas. Yra glaudus bendradarbiavimas su Prezidentės ekonomikos patarėjų grupe, kuriai teikiame savo siūlymus. Ne visiems pritaria, bet bent jau mus išklauso. Tai jau daug.

Be abejo, tenka sutikti ir su tuo, kad Prezidentė nepakeitė kai kurių ministrų, kai buvo performuojama Vyriausybė, nors tikėtasi, kad pakeis. Ji taip pat pasirašė dabartinės Vyriausybės inicijuotus įstatymus, kurie nėra labai palankūs verslui, pavyzdžiui, dėl pridėtinės vertės mokesčio pakėlimo. Tačiau mes suprantame, kad Lietuva yra parlamentinė valstybė, ir Prezidentė, priimdama sprendimus, privalo atsižvelgti į politinę sanklodą. Prezidento pareigybė nėra tokia stipri konstituciškai, kaip kokioje nors Rusijoje. Todėl visiškai nepaisyti parlamento valios irgi negalima. Tai tam tikri politiniai žaidimai, ir galbūt Prezidentė turėjo savo argumentaciją, kodėl ji žengė tam tikrus žingsnius.

Birutė Valionytė, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų klubo prezidentė:

Prezidentė yra neabejotinai aktyvi, tai, manau, visi pastebi. Ji viskuo domisi, nieko nepraleidžia pro ausis, dėl visko reiškia savo nuomonę ir neretai nukreipia įvykius ar priimamus sprendimus taip, kaip, jos nuomone, yra geriausia. Dažniausiai tokia jos nuomonė atitinka ir visuomenės lūkesčius. Vadinasi, Prezidentė tinkamai vadovauja šaliai.

Susidarė įspūdis, kad ji labai dalykiškas žmogus. Ji girdi įvairias nuomones, įsiklauso į jas, įsiklauso į tai, ką galvoja visuomenė, ir suformuoja savo nuomonę įvairiais klausimais. Tai joks populizmas. Tai sugebėjimas girdėti.

Manau, kad šimto dienų egzaminą valstybės vadovė išlaikė. Reikia tikėtis, ir visos kadencijos egzaminas bus išlaikytas.

Alvydas Nikžentaitis, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas:

Istorikai yra lėtapėdžiai, jie mėgsta daryti išvadas, kai praeina ne vieni ar dveji metai. Todėl šiandien nenorėčiau daryti kokių nors istorinių išvadų dėl Prezidentės veiklos. Nei ko nors blogo galiu pasakyti, nei ko nors ypač gero. Norėtųsi palaukti jos kadencijos pabaigos, nes išankstinis optimizmas neretai nepasiteisina.

Esame įpratę prie visokiausių tikrų ar tariamų skandalų, kurie purto įvairias valdžios institucijas. Per šias šimtą dienų prezidentūroje nekilo jokio skandalo. Jau tai nemenkas laimėjimas. Šiomis aplinkybėmis, kai skandalai Lietuvoje tiesiog eskaluojami, toks Prezidentės sugebėjimas jų išvengti yra labai neblogas požymis.

Kol kas sunku pasakyti, ar taip įvyko dėl gana stiprios ir racionalios Prezidentės asmenybės, ar dėl jos populiarumo visuomenėje ir atitinkamai susiformavusio nusiteikimo bent kol kas nesikabinėti prie valstybės vadovės, ar dėl to, kad pirmąjį šimtą dienų žiniasklaida nelabai linkusi kritikuoti naująją instituciją.

Vida Vencienė, olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vyriausioji referentė žiemos sporto šakoms:

Žmonės jau per rinkimus labai gerai įvertino Prezidentę, suteikė jai didžiulį pasitikėjimo kreditą. Reikėtų turėti ypatingą "talentą" per šimtą darbo dienų tokį kreditą iššvaistyti.

Labai svarbu, kad Prezidentės požiūris į daugelį problemų yra vakarietiškas. Noriu tikėti, kad tie sprendimai, kuriuos ji priėmė, yra padiktuoti jos įsivaizdavimo, kaip geriau spręsti atitinkamas problemas.

Mes, žiemos sporto žmonės, kol kas gyvename viltimi, kad D.Grybauskaitė pagaliau išspręs tą problemą, kuri svarbiausia rengiantis kitų metų vasarį įvyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms Vankuveryje. Tai Lietuvos pilietybės ledo šokių atstovei Katherine Copely suteikimo klausimas. Labai laukiame ir labai tikimės teigiamo Prezidentės sprendimo.