Ilgai lauktas režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Katedra“ pakerėjo ne tik teatralus bei teatro kritikus. Viename premjerinių seansų apsilankiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė asmeniškai padėkojo kūrybinei komandai.

Nuo praėjusio ketvirtadienio vilniečiai pagaliau turėjo progą pamatyti, kaip režisierius O.Koršunovas ir aktoriai interpretuos Justino Marcinkevičiaus dramą „Katedra“. Daugelis apsilankiusių liko sužavėti. Tarp jų buvo ir Prezidentė D.Grybauskaitė.

Po spektaklio ji susitiko su režisieriumi ir kitais kūrybinės grupės nariais, padėkojo jiems už spektaklį ir pasveikino su sėkminga premjera. Šalies vadovė pabrėžė, kad Just.Marcinkevičiaus dramoje kalbama apie vertybes, kurios labai aktualios ir šiandien, – kiekviena lietuvių karta turi statyti savo „Katedrą“ ir ją nešiotis savo širdyse.

Kiek anksčiau savo įspūdžiais „Vilniaus dienai“ dalijosi ir teatro kritikė Irena Veisaitė. Ji pripažino, kad tai – visiškai nauja „Katedros“ interpretacija, atskleidžianti ir labai asmeniškus paties Just.Marcinkevičiaus išgyvenimus.

„Ir menininko problema iškelta ypač stipriai, ir protestas prieš aklą minios garbinimą. Mūsų laikais tai – nepaprastai aktuali pjesė. Nuostabūs aktoriai, puiki muzika,“ – kalbėjo I.Veisaitė.

Pasak jos, ypač įdomus pasirodė ir pagrindinis Lauryno vaidmuo, kurį sukūrė aktorius Marius Repšys.

„Atrodo, tai – mūsų teatro atradimas. Po Vandalo, kurį suvaidino “Išvaryme„, čia matyti visiškai naujas jo veidas – atskleistos naujos galimybės. Ir labai įtikinamai. Jis sukūrė vientisą vaidmenį – nuo idealisto, tikinčio grožiu, gėriu, kurie išgelbės Vilnių ir Lietuvą, paskui darančio kompromisus ir juos skausmingai pajuntančio, iki visiško tragizmo spektaklio pabaigoje“, – dėstė I.Veisaitė.

O.Koršunovo spektakliuose vaidinęs aktorius Remigijus Vilkaitis „Katedrai“ taip pat pranašavo ilgą ir sėkmingą ateitį.

„Premjera parodė, kad žmonės išsiilgę nacionalinių pjesių, geros dramaturgijos. Labai džiaugiuosi dėl artistų, kurie gavo didelius vaidmenis ir didelę perspektyvą augti. Tik vaidindamas tokią dramaturgiją, kur didelis tekstas, kur yra ką vaidinti, kur gali kapstytis ilgai ir vis kitaip, artistas gali užaugti“, – sakė jis.