Sinoptikas yra patyręs ir didesnį šaltį

Šeštadienio interviu apie orą, meteorologiją, šeimą ir uostamiestį

Kai šalį kausto speigas ar uostamiestį užklumpa neįprasta kaitra, liūtys ar potvyniai, įkaista telefonas Klaipėdos hidrometeorologijos tarnyboje. Visiems rūpi, kas bus toliau, ko galima laukti, ką reikėtų daryti. Į tarnybą skambina paprasti klaipėdiečiai, kreipiasi uosto bendrovės, pagal jos prognozes planuojamas kai kurių įmonių darbas. Tarnybos darbas visiems parūpsta vos keletą kartų per metus, kai oro išdaigos ima trikdyti įprasta gyvenimo ritmą.

Vyriausiuoju Klaipėdos sinoptiku drąsiai galima vadinti daugiau nei 30 metų Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriuje dirbantį Lionginą Pakštį. Jo veidas ir vardas pastarąją savaitę labai dažnai mirgėjo visose žiniasklaidos priemonėse.

Santūrusis sinoptikas daug žino ir kalba apie numatomas oro sąlygas, tačiau, norint sužinoti jo asmeninio gyvenimo detales, gali prireikti kone titaniškų pastangų. Jis vis išsisukinėja, vis teisinasi, kuklinasi.

L.Pakštys į Klaipėdą atvažiavo daugiau nei prieš 30 metų. Iš Raseinių rajono kilęs vaikinas baigė studijas Vilniaus universitete ir gavo paskyrimą į Klaipėdą.

Prieš prasidedant tradiciniam šeštadienio interviu, L.Pakštys kantriai aiškina kažkurios laivybos kompanijos atstovui, kad savaitgalį išplaukti į jūrą gali būti pavojinga. Jo prognozėmis, dėl sustiprėjusio vėjo ir spaudžiančio šalčio, galimas nedidelis laivų apledėjimas. Tokiomis oro sąlygomis nedideliam laivui plaukti į jūrą gali būti sudėtinga.

Ant sinoptiko kabineto sienos – Lietuvos reljefo žemėlapis, o atverstoje užrašų knygoje – ne specialistui nesuprantami ženklai ir duomenys, iš kurių sprendžiama apie ateinančių dienų oro sąlygas.

Patyrė šaltesnę žiemą

- Ar tiesa, kad pastarosiomis dienomis turite atlaikyti ištisą skambučių ir klausimų laviną?

- Taip. Mūsų darbas žmonėms parūpsta tuomet, kai oro sąlygos tampa ekstremalios. Dabar negali dirbti daugelis statybininkų, kai kurios uosto įmonės, visiems labai svarbu, kada šalčiai pasitrauks. Daugelis jau žino, kad šalčiai nuslūgs tik kitos savaitės viduryje, žvarbiausia bus naktis iš sekmadienio į pirmadienį – apie 25 laipsnius šalčio. Būtų gerai, kad žmonės atidėtų suplanuotas keliones ir kuo rečiau eitų į lauką. Prognozuojame, kad sekmadienį vėjo greitis pakils iki 15-18 metrų per sekundę. Esant stipriam vėjui šaltis pasidaro ypač pavojingas.

Tačiau tikiuosi, kad Baltijos jūra neužšals. Teko skaityti, kad 19 amžiuje žmonės iš Lietuvos į Švediją pėsčiomis galėdavo nueiti. Šiais laikais tai būtų sunkiai įsivaizduojamas reiškinys. Tiesa, ledų Baltijos jūros pakrantėje ir dabar nemažai, jų per savaitgalį dar padaugės.

- Prieš kiek laiko žinojote, kad Klaipėdą sukaustys šaltis?

- Prieš savaitę žinojome, kad bus šalta, bet tikrai negalėjome prognozuoti, kad šaltis taip rimtai ims spausti. Šį pirmadienį prognozavome, kad temperatūra savaitės viduryje bus apie minus šešiolika, vietomis iki 20 laipsnių šalčio, tačiau naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį temperatūra nukrito iki 21,6 laipsnio šalčio. Šią savaitę šalčiausia naktis buvo iš ketvirtadienio į penktadienį – 24,2 laipsnio šalčio.

- Ar savo kailiu esate patyręs šaltesnę žiemą nei ši?

- Dar šaltesnė buvo 1986-1987 metų žiema. Kaip tik tą žiemą vykau į mokslinę ekspediciją į jūrą. Tą žiemą buvo labai daug ledų ir Baltijos jūroje. Teko važiuoti iki Kaliningrado ir išplaukti į jūrą. Plaukėme dešimt dienų, kadangi mūsų laivas nebuvo labai didelis, kartą teko sustoti ir laukti, kol pro šalį praplauks didelis laivas. Jis padarė mums kelią, prisigretinome ir plaukėme didesniam laivui iš paskos.

- Ar dažnai tekdavo išplaukti į panašias ekspedicijas?

- Kartais tekdavo. Nemažai mūsų skyriaus darbuotojų buvo išplaukę. Buvo organizuojamos sinoptikų grupės aptarnauti žvejybinį laivyną. Aplankiau ir Antarktidą, ir Argentiną. Žodžiu, pingvinų prisižiūrėjau realiomis sąlygomis, muziejuje nebeįdomu.

- Kiek metų dirbate sinoptiku?

- Nuo 1974-ųjų. Pradėjau iškart po studijų. Skyriaus viršininku tapau 1988-aisiais. Tokia čia ir karjera. Mūsų atlyginimai menki. Panašius gauna ir vaikų darželio auklėtojos.

- Smalsu, ar yra apskaičiuota, kokio tikslumo prognozes sinoptikai pateikia visuomenei?

- Žinoma, kasmet tiksliai skaičiuojame, kiek mūsų prognozių pasitvirtina. Praėjusiais metais jų tikslumas siekė 94 procentus. Toks procentas panašus visose Europos šalyse. Nesame nei geresni, nei blogesni.

Mėgsta grybauti

- Ar stebite orų prognozes per televiziją?

- Retai. O kam? Kiekvieną rytą, atsisėdęs prie savo darbo stalo, peržvelgęs dokumentus ir porą interneto puslapių, gana tiksliai žinau, kokie orai bus keletą dienų į priekį. Pasidomiu prognozėmis nebent tada, kai oro sąlygos tampa ekstremalios. Tada įdomu, koks oras buvo kituose miestuose, šalyse, kiek išsipildė sinoptikų prognozės.

- Klaipėdoje gyvenate daugiau nei tris dešimtmečius. Ar daug draugų, bendraminčių per tiek laiko užgyvenote?

- Vien darbe daugelį pažįstu po keliolika metų, santykiai kartais peržengia įprasto kolegiškumo ribas. Pasišnekame ir apie aktualijas, apie rūpesčius. Hidrometeorologijos centro kaimynystėje veikia Jūrinių tyrimų centras, atsakingas už ilgalaikius Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklės tyrimus. Su šio centro direktoriumi Algirdu Stankevičiumi tais pačiais metais baigėme studijas ir atvažiavome į Klaipėdą, o su jo pavaduotoju Vytautu Ašmontu ir bendrakursiai buvome. O ir šiaip draugų, bendraminčių – ne vienas.

- Skaičiau, kad dalyvaujate Lietuvai pagražinti draugijos veikloje. Ar daug skiriate tam laiko?

- Oi ne, visai menkai lieka laiko tam užsiėmimui. Kai veiklą pradėjome, tada buvo aktualiau. Draugija sukurta tam, kad tvarkytų aplinką, gražintų mus supantį miestą. Dabar daugelį šių dalykų daro privačios bendrovės už savivaldybės ar privačius pinigus. Bendradarbiaudami su keliomis miesto mokyklomis, mes keletą kartų per metus talką surengiame. Tokia ir veikla. Gaila, kad gražiam tikslui nei laiko, nei lėšų nėra.

- Papasakokite apie savo šeimą.

- Žmoną sutikau keletą metų po studijų pagyvenęs Klaipėdoje. Ji labai daug dirbanti odontologė. Duktė Sima tęsia medicinos studijas. Vienoje iš Klaipėdos ligoninių ji atlieka internatūrą. Tai yra podiplominių studijų dalis profesinei kvalifikacijai įgyti. Nors dukra mediciną studijuoja jau septintus metus, jos laukia dar treji studijų metai. Sūnus Tomas yra susidomėjęs kompiuteriais. Jis studijuoja vienoje uostamiesčio kolegijų.

- Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

- Kad tiek to laisvalaikio ir lieka. Darbas, o po darbo dar porą valandų kabinete užsisėdžiu. Pernai universitete pradėjau dėstyti sinoptikos ir meteorologijos pagrindus, todėl tenka nemažai laiko praleisti besiruošiant paskaitoms. Po darbo nei laiko, nei didelės energijos nebėra. Pažiūriu žinias, įlendu į internetą – tiek ir to vakaro. Turime sodą, sezono metu ten nemažai laiko praleidžiame, rudenį mėgstu ir pagrybauti. Per vasaros atostogas nuvažiuojame į žmonos tėviškę netoli Klaipėdos, tenka ūkio darbų imtis.