Kauno daugiabučių gyventojams, regis, niekada nebeišauš diena, kai jie atsipūtę galės mėgautis visais gyvenimo su kaimynais po vienu stogu privalumais. Dar neatslūgo aistros dėl ilgus metus kauniečių mokėto, bet teismų pripažinto neteisėtu, mokesčio už daugiabučių kiemų priežiūrą; dar ne visiškai išgvildenta renovacijos tema; nespėta perprasti energetikų siūlymų dėl karšto vandens tiekimo sistemos naujovių – ir še tau. Miesto taryba ėmė mosuoti nauju raudonu skuduru – nuspręsta, kad už komunalinių atliekų išvežimą daugiabučiuose gyvenantys kauniečiai turės mokėti pagal būsto plotą.

Nieko keista, kad apie stabilumą ir ramybę svajojantys kauniečiai, ėmė plūsti būsimąją tvarką, dar vadinama mokesčiu "pagal durų rankeną".

Kas teisus šioje virtualioje dvikovoje? Norėtųsi stoti kauniečių pusėn, tačiau pripažinkime patys sau: kalti ne tik šiukšlininkų norai savo pelno eilutėse matyti kuo didesnius skaičius, bet ir mūsų dar niekaip neišgyvendinami įpročiai slapstytis nuo valstybės. Ar galime ranką prie širdies pridėję sakyti, kad skubame registruoti į butą atsikraustantį naują dukros (sūnaus) antrąją pusę ar studentus, kuriems išnuomojame šviesaus atminimo močiutės butą? Nereikia būti naiviems, kad triskart didesnio šiukšlių maišo nei išmesdavo jūsų a. a. močiutė, niekas nepastebės, o atliekų kelionei į sąvartyną šiukšlininkai nepanaudos daugiau kuro, žmonių darbo ir t.t.

Mokesčiai "nuo rankenos" anksčiau ar vėliau imti taikyti bemaž visuose Lietuvos didmiesčiuose. Ne kažin kiek nuolaidžiauja ir užsienio savivaldybės. Atvirkščiai: štai Jungtinėje Karalystėje gyvenantys tautiečiai savo spaudoje aprašo kraupias istorijas, kaip už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus (pvz., ne laiku, ne vietoj ar netvarkingai palikus maišus su šiukšlėmis, nustatytu metu į namo prieigas neištemptus atliekų konteinerius) tenka mokėti poros šimtų svarų baudas. Ne keliasdešimties litų...

Grasinimais skiepyti tvarkos pojūtį ir norą laikytis taisyklių – ne itin civilizuota. Juolab kad tokių baudų iš savo pusės drąsiai galėtų pateikti ir pilietiški kauniečiai, nuolat pranešantys redakcijai apie perpildytus šiukšlių konteinerius, kurių laiku neištuština "Kauno švara". Svarių argumentų šioje diskusijoje dėl šiukšlių turi abi pusės, stinga jame tik vieno: novatoriškumo. Nuspręsta pakeisti šiukšlių mokesčio skaičiavimo formulę: o kodėl neįdiegus esminių permainų? Juk nei skaičiavimas "pagal galvą", nei "pagal rankeną" neskatina būti progresyvius – rūšiuoti atliekas.

Kol kas ši atliekų mažinimo forma laikoma geriausia, ką žmogus gali padaryti su savo gyvenimo šalutiniais produktais. Tačiau Lietuvoje, nepaisant spalvotų konteinerių, reklaminių kampanijų ir valdininkų deklaracijų, atliekų rūšiavimo sistemos gyvybę palaiko tik entuziastai. Gal Kaunas galėtų tapti pirmuoju miestu Lietuvoje, kur atliekų tvarkymo mokestis skaičiuojamas pagal tai, kiek jos kenkia gamtai?