Jame pažymima, kad ši bendrija neatitinka Konstitucijos ir įstatymo nuostatų, reikalaujančių, kad „jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai“.

Anot nutarimo projekto, Jehovos liudytojų religinis mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo yra nesuderinamas su Konstitucijos saugoma gyvybės vertybe, jos laiduojama žmonių sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant vaiko gyvybės ir sveikatos vertybes.

Dokumento projekte pažymima, kad šios bendrijos religinis mokymas yra nesuderinamas ir su iš Konstitucijos kylančiu konstituciniu vaiko interesų pirmumo principu bei šio principo įtvirtinimu Lietuvos įstatymuose ir ratifikuotose tarptautinėse sutartyse. Jame taip pat teigiama, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, skatina nesilaikyti Konstitucijos.

„Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti Konstitucijos ir iš Konstitucijos (...) kylančių reikalavimų ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, siekiant išsaugoti valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką", – sakoma nutarimo projekte.

Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti Konstitucijos.

Seimui siūloma priimti šį nutarimą, vadovaujantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu ir atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 25 d. išvadą.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas numato, kad netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimą suteikia arba atsisako suteikti Seimas, primena ELTA.

Religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jos ar jai priklausančių religinių bendruomenių įregistravimo Lietuvoje.

Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ji pakartotinai dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus 2 metams nuo tokio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos.

Valstybės pripažinimo siekia ir senovės baltų religinė bendrija „Romuva“. Seimui pernai rudenį antrą kartą nesuteikus jai valstybės pripažinimo, šį bendrija, manydama, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, antrą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).