„Kad (medžiotojai – BNS) aktyviau reguliuotų medžiojamųjų gyvūnų populiaciją ir ypač tose vietose, kur jie daro didelę žalą, o savininkai uoliau saugotų savo miškus“, – BNS teigė Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Zbignevas Glazko.

Pasak jo, medžiojami gyvūnai kasmet padaro vis daugiau žalos, nes jų daugėja, ypač tauriųjų elnių ir briedžių, kurie miškų augmeniją niokoja labiausiai. 

„Gyvūnų tankumas atskiruose miškuose jau viršija optimalias ribas. Medžiotojai nori jų miškuose turėti kuo dagiau, todėl papildomai šeria“, – pabrėžė ministerijos atstovas.

Todėl apskaičiuojant medžiojamų gyvūnų padarytą žalą miškui, ministerija siūlo vertinti ne tik žalą, padarytą, tarkime, šiais metais, bet ir anksčiau – per visą miško želdinių ir žėlinių, jaunuolynų ar medynuose augančių medžių augimo laiką.

„Kad nebūtų taip, kad mato (miško savininkas – BNS), kad (gyvūnas – BNS) graužia, skabo, laupo žievę, bet niekam nepraneša, o kai sunaikinami visiškai želdiniai, tada prašo kompensuoti visus nuostolius“, – BNS aiškino Z. Glazko.

Jo teigimu, privačių miškų plotai nėra dideli ir savininkai gali aptikti gyvūnų pažeistas vietas.

„Vidutinė privataus miško valda siekia 2,5 hektaro. Ne šimtai ar tūkstančiai hektarų, kurių gal ir neįmanoma sužiūrėti. Gyvūnai dažniausiai pažeidžia jauną mišką – skabo viršūnes, laupo jauną žievę. Todėl atkūrus, įveisus mišką turi būti prižiūrimas kiekvienas plotas. Pusamžių, brandžių medžių miškuose tos žalos dažniausiai nebūna“, – aiškino ministerijos specialistas.  

Z. Glazko sako, kad yra pasitaikę atvejų, kai žvėrys per kelerius metus sugadino jaunuolynus, todėl juos reikėjo atsodinti.

Tokių gyvūnų padarytos žalos miškui kai kuriais atvejais ministerija siūlo neskaičiuoti ir neatlyginti, pavyzdžiui, kai gyvūnai nuskabė neapsaugotus repelentais, tvoromis ūglius, kai medžiotojams buvo uždrausta medžioti toje vietoje, jeigu apie ankstesnius nuostolius nebuvo pranešta seniūnui ar medžiotojų būreliui. 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, buvęs aplinkos ministras, liberalas Simonas Gentvilas sako, kad aplinkos ministro įsakymo pakeitimais daugiau atsakomybės nustatoma ir medžiotojams, ir miškų savininkams.

„Įpareigoja medžiotojus reguliuoti žvėrių kiekį. Tuo pačiu, jei savininkai patys neapsisaugo nuo žvėrių arba draudžia medžioklę savo plotuose, tuomet ir kompensacijos jiems nepriklauso“, –  BNS teigė parlamentaras.

Tuo metu Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sako, kad tokie įpareigojimai ir medžiotojams, ir miško savininkams yra „žingsnis į priekį“.

„Miškui padaromą žalą lengviausia įvertinti, o ateityje lauks tvarkos dėl gyvūnų padaromos žalos pasėliams, nes ten ji kartais didesnė“, – BNS teigė komiteto vadovas.  

Medžiojamų gyvūnų padarytą žalą miškų savininkams paprastai atlygina medžiotojai.  

AM duomenimis, nuo 2005 metų iki 2024 metų pabaigos briedžių Lietuvoje padaugėjo daugiau negu penkis kartus – nuo 4 tūkst. iki 21 tūkst., stirnų – nuo 80 tūkst. iki 162 tūkst., tauriųjų elnių – nuo 12 tūkst. iki maždaug 100 tūkst.

Danielių miškuose 2016 metais buvo galima sutikti 3 tūkst., o  dabar jų yra apie 13 tūkst. Šernų 2024 metų pabaigoje buvo apie 30 tūkstančių.