Kaune žydų bendruomenė tradiciškai gausiai rinkosi pagerbti tautiečių, žiauriai nužudytų 1941 m. birželio 27-ąją "Lietūkio" garaže.
Tragiškus "Lietūkio" garažo įvykius oficialiai imta minėti vos prieš septynerius metus. Vokiečių kariuomenė jau buvo įžengusi į Kauną, kai iki šiol nenustatyti asmenys, tarp kurių buvo ir lietuvių, žvėriškai nužudė apie 50 žydų. "Lietūkio" garažo byla laikoma Lietuvoje vykdyto holokausto pradžia ir simboliu, apie kurį žino ir užsienio šalys.
"Vokietija prisiėmė visą atsakomybę už tai, kas įvyko su žydų tauta. Tai neturi pasikartoti, todėl visi pasaulyje turime mokytis tolerancijos kitoms tautoms, jų gyvenimo būdui, papročiams, kultūrai", – sakė Vokietijos ambasados Lietuvoje vadovas Hansas Peteris Annanas.
Tai, kad pasaulis nepamiršo žydų žudynių "Lietūkio" garaže, liudija ir Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako perskaitytos užuojautos, atsiųstos iš įvairių šalių ambasadų. G.Žakas taip pat pabrėžė, kad negalima pamiršti ir to, jog tuo metu, kai vieni žudė žydus, kiti juos gelbėjo.
Anot H.P.Annano, vokiečių istorikai su kolegomis lietuviais ne kartą buvo susitikę tirdami "Lietūkio" garažo įvykius, tačiau šis nusikaltimas tebėra neatskleistas.
Arvydas Anušauskas ir Gražina Sviderskytė knygoje "XX amžiaus slaptieji archyvai" primena, kad žudynes "Lietūkio" garaže, kaip vieną masinių žudynių bylų epizodų, 1958 m. iškėlė Vokietijos teismai. Panašiai elgėsi ir sovietų saugumas, KGB.
Kauno miesto prokuratūra 1994 m. taip pat iškėlė baudžiamąją bylą, kurią galiausiai perėmė Lietuvos generalinė prokuratūra. Tačiau nė vienai šaliai iki šiol šioje byloje nepavyko sudėti visų taškų. Nusikaltimas tebėra neatskleistas, byla, kurioje gausu prieštaringų faktų ir liudijimų, vis dar nebaigta.
Naujausi komentarai