Jeigu bus priimtos Seimo nario Lino Jonausko pataisos, nemažai darbų naujose statybose turės būti atlikta ir po žeme. Politikas siūlo slėptuves įpareigoti rengti visuose naujuose visuomeninės paskirties pastatuose.
„Jeigu vyksta statybos, jei suplanuota, prašoma statybos leidimo, visai atvejais po visuomeniniais pastatais, t.y., mokyklomis, darželiais, įvairiais kultūros objektais, sporto aikštėmis, maniežais, bažnyčiomis, turėtų būti įrengtos slėptuvės“, – teigė Seimo narys L.Jonauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Prievolė įrengti slėptuvę būtų pastatuose, kuriuose susirenka per 100 žmonių. Konkrečius reikalavimus slėptuvėms turėtų nustatyti Aplinkos ministerija.
„Karo atveju šioje slėptuvėje su šiluma, su vėdinimu, galiausiai, tam tikromis maisto atsargomis, biotualetais žmonės galėtų slėptis bent tris savaites“, – svarstė L.Jonauskas.
Kai kurios statybos įmonės slėptuvių įrengimui neprieštarauja
„Matome agresorių Ukrainoje ir greta mūsų, todėl toks reikalavimas logiškas ir protingas“, – pritarė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Tačiau vienas iš statybininkų siūlymų – subalansuoti daugybę jau dabar galiojančių statybos reguliavimų, kai kurių – atsisakyti.
Matome agresorių Ukrainoje ir greta mūsų, todėl toks reikalavimas logiškas ir protingas.
„Jeigu to nepadarysime, slėptuvės kainuos labai brangiai ir bus labai mažai motyvacijos jas statyti“, – svarstė A.Avulis.
Statybininkų asociacija sako, kad didesnis galvos skausmas įrengiant slėptuves būtų ne tvirtesnės perdangos ar storesnės sienos, o inžinerinės sistemos.
„Tai oro valymo ir padavimo sistemos, vandens tiekimo, kanalizavimo sistemos, daugybė jų gali būti integruota, turi būti pastatytas autonominis elektros gamybos įrenginys“, – būtinas inžinerines sistemas vardijo Statybininkų asociacijos direktorius Dalius Gedvilas.
Anot statybininkų asociacijos direktoriaus, reikėtų apsvarstyti, ar į slėptuvę galėtų ateiti kitų pastatų lankytojai, aplinkinių namų gyventojai.
„Tada galbūt būtų kažkokio kvartalo ar nedidelio komplekso statinis. Manau, prie investicijų tada turėtų prisidėti ir aplinkinių gyventojų bendrijos“, – apie finansinę naštą svarstė D.Gedvilas.
Asociacijos direktorius svarsto, kad prie slėptuvės įrengimo ir priežiūros turėtų prisidėti ir valstybė, kad tai nebūtų vien verslo našta. Skaičiuojama, kad slėptuvės įrengimas gali pastatą pabranginti 5 proc. Nepaisant didesnių išlaidų, Statybų asociacija slėptuvėms pritaria.
„Mūsų kaimynai Skandinavai iki šios dienos stato slėptuves ne tik visuomeniniuose pastatuose, bet ir gyvenamuosiuose“, – skandinavų patirtimi pasidalijo D.Gedvilas.
Slėptuvių įrengimo daugiabučiuose neatmeta ir Aplinkos ministerija.
„Tikrai ir visuomeniniuose, ir daugiabučiuose pastatuose būtų svarbu užtikrinti saugumą. Būtina įvertinti, kiek dabar galėtume pritaikyti, kiek reikalinga keisti požemines infrastruktūras“, – apie esamų infrastruktūrų pritaikymą kalbėjo aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
Šiuo metu Aplinkos ministerija nagrinėja slėptuvių poreikį šalyje. Jei Seimas patvirtintų reikalavimą visuomeninės paskirties pastatuose įrengti slėptuvių, jis įsigaliotų nuo kitų metų.
