Rusiškų propagandinių televizijos laidų retransliavimo stabdymas – finansinis smūgis televizijos kanalams. Dar labiau jį sustiprinti nusiteikė grupelė aktyvistų, specialiais lipdukais apklijuojanti Rusijos televizijose reklamos paslaugas perkančių bendrovių produktus.

Su kanalais derėsis

Šią savaitę Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) svarstė trijų rusiškas laidas transliuojančių kanalų turinį. Padaryta išvada, kad "NTV Mir Lithuania" ir "RTR Planeta" laidos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų dėl neleistinos platinti informacijos nepažeidė, tad jų retransliavimas nebus sustabdytas. Vis dėlto šių programų transliuotojai ir atitinkamos reguliuojančios institucijos bei Europos Komisija bus informuota dėl šiose programose skleidžiamos, LRTK vertinimu, neobjektyvios, šališkos, šiurkščiai žurnalistinio darbo principus pažeidžiančios informacijos platinimo.

Iš kanalų atstovų bus reikalaujama, kad tokie pažeidimai daugiau nepasikartotų, o jeigu kartosis – tuomet bus pradedamos retransliacijų stabdymo procedūros. LRTK pirmininko Edmundo Vaitekūno teigimu, su kanalų atstovais bus sėdama prie derybų stalo. Su "RTR Planeta" atstovais sutarta, kad tai įvyks sausio 22 d., o su "NTV Mir Lithuania" konkreti data dar nesutarta. "Jeigu nepavyks susitikti, pozicijas derinsime raštu", – sakė E.Vaitekūnas.

"Ren TV Lietuva" komisiją užrūstino labiau – jos sprendimu, kai kurių šiuo kanalu rodomų laidų retransliavimas Lietuvoje turėtų būti stabdomas trims mėnesiams. Tačiau sprendimą turėjęs palaiminti Vilniaus apygardos administracinis teismas vakar pareiškė, kad LRTK išvadose tam nėra pakankamai duomenų. Teismo sprendimą komisija gali skųsti.

"Žinoma, kad toliau imsimės veiksmų, tačiau kol kas sunku atsakyti, kokių, nes nežinome, dėl kokių konkrečių priežasčių teismas atmetė mūsų skundą", – komentavo E.Vaitekūnas.

Jis sakė nekeičiantis nuomonės, kad "Ren TV Lietuva" transliuotoje laidoje buvo tendencingai ir šališkai skleidžiama informacija apie įvykius Ukrainoje, kurstomas karas ir neapykanta ukrainiečiams bei teisėtai Ukrainos valdžiai, Ukrainos suverenumą ir vientisumą remiančioms ES ir NATO valstybėms.

Nubausti negali

Lietuvos įstatymus pažeidžiantiems rusiškiems kanalams taikyti sankcijų neįmanoma, galima tik stabdyti jų retransliavimą, mat jie registruoti ne Lietuvoje, čia jiems neišduodamos licencijos.

"NTV Mir Lithuania" ir "Ren TV Lietuva" programų atskirų laidų retransliavimą LRTK jau buvo sustabdžiusi trim mėnesiams praėjusių metų pavasarį, ir tuomet jų skundus teismas atmetė. Šiuos kanalus valdo Rygoje įsikūręs holdingas "Baltic Media Alliance". "Visi trys kanalai registruoti užsienyje, todėl negalime jų bausti – jie ne mūsų jurisdikcijoje", – komentavo LRTK pirmininkas.

"Baltic Media Alliance" atstovų Lietuvoje komentaro dienraščiui gauti nepavyko. Pasak telefonu atsiliepusios darbuotojos, visas kolektyvas yra išvykęs į dvi dienas truksiančią šventę ir bus pasiekiamas tik kitą savaitę. Kitą dieną Latvijoje įsikūrusio koncerno atstovas spaudai Edžus Vėjinis dienraščiui atsiuntė raštą, kuriuo informavo manantis, kad retransliavimo stabdymas prasilenkia su demokratijos principais.

"Manome, kad neapribota prieiga prie informacijos yra vienas pagrindinių laisvos visuomenės požymių. Teisė rinkoje egzistuoti įvairiausiems televizijos kanalams yra kiekvienos demokratinės valstybės pranašumas ir stiprybė. Šiuo metu ypač svarbu žiūrovams pateikti informaciją iš skirtingų šaltinių: tiek vietos atstovų nuomones apie aktualius šalies ir pasaulio įvykius, tiek ir Rytų bei Vakarų kaimynų pozicijas", – rašoma laiške.

Pasak E.Vaitekūno, rusiškų kanalų retransliavimo stabdymo niekaip negalima lyginti su cenzūra. "Cenzūra būtų tuomet, jeigu draustume rodyti tai, kas legalu ir teisėta. Šiuo atveju sprendimus priimame griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Įstatymas labai aiškiai pažymi, kokia informacija yra draudžiama. Tai ne tik karo kurstymas, propaganda, bet ir pornografija, vaikų teises pažeidžianti informacija, narkotikų reklamavimas, daugelis kitų dalykų", – pabrėžė E.Vaitekūnas.

"Manome, kad tai yra įžeidimas Lietuvos visuomenei ir tam tikra grėsmė demokratijos būklei šalyje. Išnaudosime visus teisinius būdus, numatytus Europos teisės aktuose, kad apsaugotume savo žiūrovų teises", – pabrėžiama E.Vėjinio laiške.

Persekioja reklamos pirkėjus

Rusiški kanalai iš tiesų turi lojalią auditoriją, o retransliacijų stabdymas jų pajamoms turi didelės įtakos. "Žymus smukimas buvo jau pernai, kai pradėti pirmieji transliacijų stabdymai", – teigė žiniasklaidos planavimo agentūros "Media House" direktorius Rolandas Ragaliauskas.

Tiesa, jis pridūrė, kad rusiški kanalai Lietuvos reklamos rinkoje išskirtinai galingų pozicijų nėra užėmę. Jas dar labiau susilpninti nusprendė neseniai socialiniame tinkle susikūrusi iniciatyvinė grupė "Neperkam Kremliaus propagandos". Ji prieš porą savaičių išsiuntė laiškus 125 Lietuvos įmonėms, kurios reklamuojasi rusiškuose kanaluose. "Laiškuose įmonės buvo įspėtos apie šiais TV kanalais vykdomą propagandinį karą prieš Lietuvą. Jos buvo paragintos pasirinkti kitus būdus reklamuotis ir nefinansuoti kanalų, šmeižiančių mūsų šalį", – teigia iniciatoriai.

Perspėdami nepaklususių įmonių produkciją šie aktyvistai prekybos centruose ėmė žymėti Kolorado lipdukais, taip papiktindami verslininkus. Pačių iniciatorių teigimu, kai kurie prekybininkai vis dėlto nusprendė atsisakyti reklamos propagandos ruporuose Lietuvoje.

Vertina skirtingai

Visuomenės nuomonės tyrimų centro "Vilmorus" atlikta apklausa rodo, kad 58 proc. Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovų apie įvykius Ukrainoje pirmiausiai sužino iš Rusijos televizijų, o tik po to iš lietuviškų televizijos kanalų.

30 proc. tautinių mažumų nurodė, kad Ukrainos įvykių atspindėjimas Rusijos žiniasklaidoje yra objektyvus ir 29 proc. – kad neobjektyvus.

Lietuviai apie įvykius Ukrainoje sužino daugiausia iš lietuviškos žiniasklaidos. 51 proc. lietuvių tautybės asmenų manė, kad įvykiai Ukrainoje Lietuvos žiniasklaidoje atspindimi objektyviai, kad neobjektyviai – pareiškė 25 proc. respondentų.

Vertindami Rusijos žiniasklaidą, 60 proc. lietuvių nurodė, kad ji Ukrainos įvykių kontekste yra neobjektyvi. Tik dešimtadalis apklausos dalyvių nurodė, kad ji objektyviai atspindi įvykius Ukrainoje.