Anot gyventojų, jie savo sodais rūpinasi bei atsakingai prižiūri aplinką, todėl šabakštynais virtę sklypai akį bado jau iš tolo.
„Yra didelė našta, nes turime tuos sklypus prižiūrėti. Bendrijoje yra ir invazinių šliužų, tad turime su jais kovoti, o neprižiūrimi sklypai jiems yra veisykla“, – neslėpė sodininkų bendrijos „Mozaika“ pirmininkas Dainoras Balnionis.
Viename sklype matyti tik žolėmis apaugę buvusio namo pamatai, kitas į sodo sklypą jau nebepanašus – virtęs mišku. Kas jų šeimininkai, pirmininkas teigė nežinantis.
„Nieko nepadarysi, bet turime šalia įvairiausių sklypų. Kaimynai prisideda savo jėgomis ir bandome juos sutvarkyti. Šiais laikais tai kainuoja nuo 80 iki 100 eurų“, – komentavo D. Balnionis.
„Kartu kenčia ir infrastruktūros plėtra. Jei savivaldybė kloja kanalizacijos tinklus, reikia suderinti apsaugos zonas, o jie neturi su kuo derinti. Tokie projektai stringa“, – tvirtino Lietuvos sodininkų draugijos vadovas Vytautas Zulonas.
Bešeimininkiai sklypai ne juokais erzina kaimynus. Pasak sodininkų draugijos vadovo, Lietuvoje tokių yra net keli tūkstančiai, o daugiausia jų – regionuose.
„Tarkime, miršta savininkas ir nėra paveldėtojų. Jei per tris mėnesius neatsiranda paveldėtojų, toks turtas atitenka valstybei, o valstybė jį ilgą laiką kaupė ir nieko nedarė“, – sakė V. Zulonas.
Esą neprivatizuotų dar daugiau – net 8 tūkst. Esą atkūrus Nepriklausomybę sklypus iš valstybės išsipirko ne visi.
„Asmenims trūksta dokumentų įtvirtinti savo nuosavybės teisę, kurie pagrįstų juridinius faktus, kad tas sklypas yra tikrai priskirtas jiems arba tai yra jų nuosavybė“, – aiškino Lietuvos sodininkų draugijos vadovas.
Tokie sklypai lieka valstybei, o gyventojai jų įsigyti negali, tad lieka tik susitaikyti su kaimynystę bjaurojančiomis apleistomis teritorijomis.
Tiesa, nenaudojamus sklypus siūloma parduoti aukcione. Aplinkos ministerija jau parengė įstatymų pataisas, kurios nukeliavo į Seimą.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Pirminis projekto variantas buvo orientuotas į tai, kad tai būtų uždari aukcionai, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad tokia nuostata prieštarautų įstatymams, tad aukcionai turėtų būti atviri“, – teigė V. Zulonas.
Be to, žadama parduoti net ir gražiausiai sutvarkytus, tačiau neįteisintus sklypus.
„Planuojama įstatymo pakeitimo įsigaliojimo data yra 2026 m. lapkričio 1 d., o asmenims susitvarkyti dokumentus numatytas ilgesnis nei vienerių metų terminas“, – pasakojo Aplinkos ministerijos atstovė Erika Giedraitienė.
Kiek aukcione teks pakloti, šiuo metu esą sunku pasakyti.
„Kadangi dabar kainų bumas, visi po antrosios pensijų pakopos, šiuo metu sklypai kainuoja apie 40 tūkst.“, – tvirtino D. Balnionis.
„Netoli Biržų sklypas sodininkų bendrijoje už arą kainuoja apie 150 eurų, o Vilniuje yra bendrijų, kur aras kainuoja 30 tūkst. eurų“, – sakė V. Zulonas.
Lietuvoje driekiasi per 200 tūkst. sodų sklypų, tad įstatymų pataisas dar svarstys Seimas.
(be temos)
(be temos)