Kalendorinės žiemos vidurys, o žiemos neregėti. Bent jau ketvirtadienį ir penktadienį jos nebus. Švelnūs orai savotiškai apgavo daugelį kultūrinių, dekoratyvinių augalų. Jie pakeitė ir kai kurias mūsų nuostatas.

Ne mažiau keistų reakcijų į šiltus, drėgnus orus sulaukta pačioje gamtoje. Beveik visur randamos pražydusios žibuoklės, notrelės, miško paklotėje daug grybų. Beje, sausio pradžioje daug kur rasta voveraičių – geltonų, kvepiančių. Tik ar valgyti šiuos grybukus? Ko gero, vertėtų juos visiems parodyti, pasidžiaugti ir palikti girioje. Grybauti reikia vasarą ir rudenį, o dabar – žiema.

Kasdien girdime rūpesčio kupinus klausimus, ar gamta ko nors nesupainiojo. Ar ši viliojanti žiema yra viena vienintelė ir nepakartojama? Atsakyti paprasta – ši žiema tikrai nėra unikali. O tai, kad mums kyla tokių klausimų, rodo mūsų neilgą atmintį.

Pažvelgęs į savo užrašus, radau, kad 1989 m. sausio 9 d. sniego nebuvo ir paukščiai jautėsi nežiemiškai. Sausio 19 d. juodoji meleta prie Žeimenos sau kalė drevę, o pusiaužiemio dieną, sausio 25-ąją, buvo 7 °C šilumos ir žydėjo žibuoklės. Tačiau vasaris tikros žiemos neatnešė – kovo pradžioje virvėjo vieversiai, šokavo varlės ir kiaušinius dėjo didžiosios antys. Tai buvo prieš 25 metus.

Kokį žiemos scenarijų paruošė mūsų gamta šiemet, dar nežinia. Tačiau galime būti tikri – gamtai bet koks vyksmas bus priimtinas. Čia niekas nenukentės, bent jau nebus prarasti populiacijoms vertingiausi augalai ar gyvūnai.

Kas kita – mūsų soduose, daržuose, darželiuose auginami augalai. Daugelis jų atvežti iš kitų kraštų, todėl jų reakcija į orų permainas gali būti neadekvati. Štai ir dabar soduose pavieniais žiedeliais žydi valgomieji sausmedžiai, išbrinko alyvų pumpurai, sprogti ruošiasi juodieji serbentai. Taip pat aktyviai į šilumą reagavo gėlės, žiemojančios daugiametės daržovės, prieskoniniai augalai.

Sinoptikai žada, kad po keleto dienų pagaliau sulauksime pirmo didesnio šaltuko. Kol kas nepanašu, kad ir toliau bus šalta, tačiau jau dabar būtina pasiruošti nuo žūties apsaugoti, pridengti sode auginamus augalus. Tiesa, skubėti nereikia, nes augalai neturėtų atsidurti dar šiltesnėje, nei yra dabar, terpėje.

Kol žiema neužvertė žiemiškais darbais (sniego valymu, kelių barstymu), turime laiko geriems darbams. Dabar metas kalti ir kelti inkilus, visų pirma pelėdoms, o paskui – ir visiems kitiems paukščiams. Jei ateis šalčiai, šie inkilai paukščiams taps jaukiomis šiltomis nakvynių vietomis.