Spaudos atgavimo dienos proga politikai kasmet žarsto sveikinimus žiniasklaidai ir svaidosi skambiomis frazėmis apie spaudos laisvę. Tačiau kalbos ir lieka kalbomis – Seimas neskuba vykdyti savo pažadų palengvinti spausdintos žiniasklaidos gyvenimą. Nepadeda net Prezidentės raginimai.

Misijos vykdyti nebeįmanoma

Lietuviška spauda daugelį metų naudojosi lengvatiniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu. Bet 2008 m. į valdžią atėjusi centro dešiniųjų Vyriausybė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus, dėl prasidėjusios ekonominės krizės panaikino bemaž visas šio mokesčio lengvatas. Taip pat padidino bazinį PVM tarifą.

Taip periodinei spaudai, kaip ir beveik visiems ekonomikos sektoriams, imtas taikyti 21 proc. PVM.

Vyriausybė ne kartą pasisakė prieš lengvatos sugrąžinimą tvirtindama, kad tai neva iškraipo rinką.

„Vėl turėtume prisiminti mūsų valdžios politiką. Iš žiniasklaidos laukiama misijos, o mokesčiais žiniasklaida įmetama į konkurencinę rinką kaip ir bandelių kepėjai. Bet iš pastarųjų misijos niekas neprašo“, – neprotingą valdžios požiūrį komentavo Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius Žygintas Pečiulis.

Pasak jo, dėl finansinių sunkumų spausdintoje žiniasklaidoje padaugėjo užsakomųjų tekstų ir paslėptos reklamos, smarkiai krito pačios spaudos kokybė.

„Problema tai, kad spauda dėl padidintų mokesčių nebetenka galimybės atlikti savo misiją – šviesti žmones“, – aiškino Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, audito bendrovės „Moore Stephens Vilnius“ vadovė Danguolė Pranckėnienė.

Pasak jos, „jeigu valstybė galvoja apie tinkamą žiniasklaidos misijos vykdymą“, turi būti rimtai apsvarstyta galimybė pakeisti mokesčių spaudai aplinką.

Lėšų daugiau negauta

Pernai žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pristatytoje veiklos ataskaitoje teigiama, kad įgyvendinant visas mokesčių reformas nesusimąstyta apie galimus ilgalaikius neigiamus padarinius. Be to, didesni mokesčiai nepateisino vilčių surinkti daugiau pajamų.

„Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 m. pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidžiami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimas. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, suprastėjo bendra jos kokybė. Todėl net nekyla klausimas, ar tokia mokesčių reforma buvo naudinga“, – tvirtino Z.Zamžickienė.

„Naudą arba nuostolius galime įvertinti ir pinigais. 2008 m. iš laikraščių leidybos surinkta 18,9 mln. litų PVM, 2009 m. – 16,4 mln. litų. Iš žurnalų leidybos 2008-aisiais surinkta 7,8 mln. litų, 2009 m. – 9 mln. litų. Tačiau pastarasis rodiklis veikiausiai susijęs ne su mokesčių reforma, bet su didėjančia žurnalų pasiūla. Vadinasi, konkrečiu atveju reikia kalbėti ne apie 1,2 mln. litų naudą, bet apie 1,3 mln. litų nuostolį. Daug sunkiau suskaičiuoti tuos praradimus, kurie neturi piniginės vertės išraiškos“, – rašoma inspektorės ataskaitoje.

Atkreipiamas dėmesys, kad spaudai visoje ES pagrindinis PVM tarifas, be Lietuvos, dar taikomas tik Bulgarijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Suomijoje. Likusiose šalyse suprantama, kad tai – specifinė sritis.

Prezidentės projektas

Pernai lapkritį Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pateikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis lietuviškai periodinei spaudai, jeigu jos turinys nėra reklaminis arba pripažintas smurtinio ar erotinio pobūdžio, nustatomas ne 21, bet tik 9 proc. PVM tarifas.

„Rengti šį projektą paskatino siekis palengvinti periodinių leidinių leidybos sąlygas mažinant periodinių leidinių apmokestinimą. Nuo 2009 m. periodiniams leidiniams PVM padidinus nuo 9 iki 21 proc., labai sumažėjo laikraščių ir žurnalų, ypač rajoninių, tiražai. Dėl finansinių sunkumų prastėja spaudos leidinių kokybė, kyla grėsmė šalies žiniasklaidos nepriklausomumui, didėja spausdintų leidinių kainos, spaudos leidiniai darosi neįperkami šalies gyventojams“, – savo žingsnį paaiškino valstybės vadovė.

Ji įsitikinusi, kad, sumažinus PVM tarifą, sumažėtų laikraščių ir žurnalų kainos, pagerėtų periodinės spaudos kokybė ir prieinamumas Lietuvos gyventojams.

„Tai ypač aktualu internetu informacijos paieška nesinaudojantiems gyventojams, regioninės spaudos skaitytojams, kitoms socialinėms grupėms. Periodinė spauda ypač svarbi kuriant pilietišką, informuotą, kritiškai mąstančią visuomenę. Nacionalinė ir ypač regioninė spauda turi didelę įtaką formuojant pilietinę savimonę, gali suprantamai informuoti gyventojus apie kasdienes aktualijas, kelti opiausias žmonėms problemas, skatinti diskusijas, telkti bendruomenę, prisidėti prie klaidinančių informacinių atakų atpažinimo, padėti kurti pilietiškesnę, sąmoningesnę ir teisingesnę Lietuvą. Todėl periodinė spauda turėtų būti prieinama visų sluoksnių gyventojams“, – teigė D.Grybauskaitė.

Vyriausybė – skeptiška

Seimo politikai į Prezidentės pasiūlymą lyg ir pažvelgė gana pozityviai. Viešuose pareiškimuose ne vienas parlamentaras sakė palaikąs PVM tarifo spaudai sumažinimo idėją.

Tačiau net ir praėjus šešiems mėnesiams nuo pasiūlymo pateikimo tebėra neaišku, kada jis galėtų būti svarstomas Seimo posėdyje ir pagaliau priimtas.

„Tikiuosi, artimiausiu metu šis projektas pasieks plenarinį posėdį, bus priimtas ir įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.“, – teigė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Jo nuomone, Vyriausybė labai nesipriešins dėl spaudai taikomo PVM tarifo sumažinimo: „Pirmą šių metų ketvirtį į biudžetą surinkta maždaug 50 mln. litų daugiau, nei buvo suplanuota. Tad yra iš ko kompensuoti tuos biudžeto praradimus, kurie gali atsirasti dėl tarifo sumažinimo.“

Tiesa, dar pernai gruodį Vyriausybė pareiškė neigiamą nuomonę apie Prezidentės pasiūlymą.

„Nustačius lengvatinį tarifą periodiniams leidiniams, valstybės biudžetas 2012 m. netektų apie 13 mln. litų pajamų ir jas būtų sunku kompensuoti kitomis priemonėmis, tad būtų sunkiau siekti tikslo stiprinti viešojo sektoriaus finansų politiką – mažinti viešojo sektoriaus deficitą. Valstybės kontrolės ataskaitoje teigiama, kad ekonominiai tyrimai rodo, jog lengvatinio PVM tarifo nustatymas tiesioginio poveikio prekių ir paslaugų kainoms nepadarė“, – tokią savo nuomonę, pasirašytą premjero A.Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės, pateikė Vyriausybė.

Tačiau J.Razma pakartojo, kad dėl šiemet geriau surenkamo biudžeto dabar jau yra galimybė teigiamai pažvelgti į PVM tarifo spaudai sumažinimą.

Apaugo kitais pasiūlymais

Tačiau politikai jau ne kartą dievagojosi ketinantys palengvinti mokesčių naštą periodinei spaudai. Tik duoto žodžio iki šiol nesilaikė. Ir dabar dar nėra aiškių įrodymų, kad PVM lengvatos sugrąžinimas netrukus gali būti svarstomas Seimo posėdyje.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė turi teisę šį klausimą įtraukti į darbotvarkę. Jos atstovai tikino, kad bus stengiamasi tai padaryti jau artimiausiu metu, galbūt net šią savaitę.

Kita vertus, pripažįstama, kad yra atsiradusių ir tam tikrų teisinių kliūčių. Prezidentės pasiūlymas dėl PVM tarifo spaudai sumažinimo Seime apaugo dosniais pažadais įvesti to paties mokesčio lengvatas ir kai kurioms kitoms prekėms bei paslaugoms.

Šių metų kovą Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitete, kuriam vadovauja Arūnas Valinskas, buvo pritarta pasiūlymui dėl PVM tarifo sumažinimo spaudai. Netgi pasiūlyta elgtis dar drastiškiau – sumažinti šį tarifą ne iki 9, bet iki 6 proc.

Tuo pat metu A.Valinsko komitetas pritarė visiems kitiems Seimo narių pateiktiems pasiūlymams taikyti lengvatinius PVM tarifus. Siūloma nustatyti, kad PVM 9 proc. tarifas taikomas neperiodiniams leidiniams, viešbučių ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, taip pat visiems maisto produktams, išskyrus alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, visų rūšių meno, kultūros ir sporto renginiams. Be to, pritarta pateiktiems pasiūlymams įvesti tokį pat 9 proc. mokesčio tarifą vaikų automobilių kėdutėms ir dviratininkų šalmams. Vaikų literatūrai siūloma taikyti nulinį PVM tarifą, knygoms – 5 proc. mokestį.

Neslepia baimių

Tačiau dėl visų šių gausių pasiūlymų sumažinti PVM būtina sulaukti Vyriausybės nuomonės, nes juos įgyvendinti biudžetui kainuotų šimtus milijonų litų. Ministrų kabinetas savo išvados dar nepateikė ir kol kas neaišku, kada pateiks.

Neabejojama, kad Vyriausybės nuomonė dėl pasiūlymų mažinti PVM tarifą įvairioms prekėms ir paslaugoms bus neigiama.

Taip Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas padarė meškos paslaugą pasiūlymui sumažinti PVM spaudai – jis gali būti palaidotas su likusiais aklai patvirtintais pasiūlymais.

J.Razma tikisi, kad galbūt taip neatsitiks, nes Seimas turi teisę atmesti visus likusius pasiūlymus mažinti PVM ir palikti tik pirminį Prezidentės siūlymą.

Vis dėlto neslepiama, jog svarstant įstatymą Seimo posėdyje opozicija gali sugebėti surinkti pakankamai balsų, kad būtų nustatyti mažesni PVM tarifai ne tik spaudai, bet ir kitoms prekėms ar paslaugoms.

Baimindamiesi tokios perspektyvos valdantieji politikai gali paskutiniu momentu atsitraukti ir vėl neįvykdyti pažado priimti įstatymą, kurio taip laukia laisvoji spauda.