„Kiek aš tą situaciją žinau, tai niekas nenori eiti ten dirbti. Jei dirba žmonės, kurie turėjo kontaktą, tai yra blogai, bet tai yra geriau, nei palikti pacientus visai be nieko“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

Vis dėlto ministras teigė, kad jam keista girdėti kalbas, jog rasti papildomų darbuotojų nepavyksta.

„Tie duomenys, kuriuos turėjome, yra keliantys didelį nerimą – tris paras ar net ilgesnį laikotarpį dirbo tie patys darbuotojai. Nuoširdžiai nesuprantu, kaip negalima Klaipėdos visame regione rasti kelių darbuotojų. Neįsivaizduoju, kaip ten neišeina susišnekėti, nes nė viename kitame regione tokių problemų nekyla. (...) Ne pirmas atvejis – buvo Ukmergė, Marijampolė. Visur tuos darbuotojus rasdavo, nežinau, kodėl Klaipėdoje taip stebuklingai nieko neišeina rasti“, – stebėjosi A. Veryga.

Jis teigė suprantąs, kad darbuotojai nerimauja dėl darbo koronaviruso židinyje, tačiau tokioje situacijoje motyvuoti darbuotojus, teigė A. Veryga, turėtų vadovai.

„Tam yra vadovai, jie turi kalbėti, siūlyti kažkokias motyvacines priemones, kad darbuotojai sutiktų eiti. Manau, kad viską galima padaryti, tik reikia imtis lyderystės“, – pabrėžė A. Veryga.

Kartu ministras teigė, kad „Klaipėdos hospisas“ dėl trūkstamų asmens apsaugos priemonių turėtų kreiptis į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

„Klaipėdoje yra organizuojanti ligoninė – Klaipėdos universitetinė ligoninė, kuriai yra centralizuotai vežami dideli kiekiai apsaugos priemonių, tai paprasčiausias būdas yra kreiptis į šią įstaigą. Jeigu trūksta keleto priemonių, iš ten paprasčiausia jas gauti. (...) Jeigu bus poreikis, žinoma, spręsime“, – pridūrė A. Veryga.

Antradienį Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pranešė, kad kreipėsi į prokuratūrą dėl „Klaipėdos hospiso“ veiklos. Tą patį patvirtino ir NVSC Vilniaus skyriaus direktorė Rolanda Lingienė.

Pirmadienį hospiso vadovė Rasa Dagienė uostamiesčio savivaldybės tarybos nariams teigė, kad papildomų darbuotojų rasti sudėtinga.

A. Veryga: tikiuosi, kad prokuratūra pradės tyrimą

A. Verygos teigimu, jeigu po uostamiesčio mero V. Grubliausko kreipimosi prokuratūra pradės ikiteisminį tyrimą dėl situacijos „Klaipėdos hospise“, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teisėsaugai pateiks visą turimą informaciją apie šios įstaigos veiklą.

„Mačiau Klaipėdos mero kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, kažkokio papildomo prisijungimo nebereikia, užtenka to, kad yra kreiptasi. Mes visą medžiagą, jei teisėsauga pradės tyrimą, pateiksime ir viską, ką esame surinkę iš mūsų ekspertų, duosime ir bendradarbiausime“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad prokuratūra imsis ikiteisminio tyrimo dėl „Klaipėdos hospiso“ veiklos, nes, pasak A. Verygos, yra daug neatsakytų klausimų ir iškilusių abejonių.

„Kalbant tiek apie licencijų turėjimą, tiek apie higienos pasus, panašu, kad ten nebus taip paprasta išnarplioti visą situaciją. Įstaiga net ir vienai lovai gavusi higienos pasą, teoriškai tai lovai, matyt, viską atitiko, kai buvo tikrinama. Ir akreditavimo tarnyba akreditavo tam tikrai paslaugai. (...) Neskubėkime. Jeigu teisėsauga imsis ir pradės tyrimą, o tikiuosi, kad taip ir bus, (...) tada gausime labai detalius atsakymus. Ten ir steigėjai, ir ryšiai, ir krūva neatsakytų klausimų yra“, – pridūrė A. Veryga.

L. Kukuraitis: „Klaipėdos hospisas“ neturėjo licencijos teikti socialinės globos paslaugų

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis antradienį informavo, kad koronaviruso židiniu tapęs „Klaipėdos hospisas“ neturėjo licencijos teikti socialinės globos paslaugų.

„Šita įstaiga neturėjo ir nebuvo prašiusi mūsų socialinės globos licencijos, tai praktiškai mes net apie jos egzistavimą socialinės globos įstaigų rate nieko nežinojome. Tokių paslaugų tikrai negalėjo teikti, ir tai yra pažeidimai“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kukuraitis.

„Tame pastate yra registruotos dvi įstaigos, nė viena iš jų neturėjo licencijos teikti socialinę globą“, – pridūrė ministras.

A. Veryga: atlaisvinant planines paslaugas ligoninėse reikia palikti rezervą

Leidžiant kai kurias planines paslaugas ligoninėse, jos turės pasilikti rezervą tam atvejui, jeigu augtų koronaviruso atvejų skaičius, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Šiuos sprendimus reikia priiminėti labai atsakingai, negalima užguldyti pilnai ligoninių, todėl, kad tas tam tikras rezervas turi likti. Atlaisvinant ekonomiką, kitus sektorius, gali Lietuva tikėtis tam tikro bangavimo, gali būti pakilimai, nustatomas tam tikras atvejų skaičiaus didėjimas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministras.

„Turime būti pasiruošę. Mūsų sveikatos priežiūros sektorius turi būti pasiruošęs sureaguoti, jeigu būtų tos bangos ar pakilimai“, – kalbėjo jis.

Ministro teigimu, nebus tvirtinamos konkrečios paslaugos, o šeimos gydytojas bei ligoninės specialistai turės nuspręsti, ar asmeniui būtina teikti gydymą ir ar tai įmanoma, turint galvoje esamą laisvų lovų skaičių.

„Žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją ir šeimos gydytojas konsultuotis turėtų su specialistais (...) ir įvertinti, kiek būtina ta pagalba, jeigu jos nesuteikus, kad žmogui gali pablogėsi sveikatos būklė“, – sakė A. Veryga.

„Vyriausybė nelįs į detales, kokią procedūrą ar kokią paslaugą teikti“, – teigė jis.

Karantino metu teikiama tik būtinoji medicinos pagalba, kitais klausimais pacientai konsultuojami nuotoliniu būdu.

Konferencijos vaizdo įrašas: