Antrokė Ugnė jau keturis mėnesius mokosi nuotoliniu būdu, kaip ir dešimtys tūkstančių kitų Lietuvos vaikų. Dar tris mėnesius vaikai namie mokėsi praeitais mokslo metais. „Buvo, kad vienu metu ir ryte reikėjo raminti prieš pat Velykas. Buvo: nenoriu, nekenčiu to nuotolinio“, – kalbėjo antrokės tėtis Paulius.

Lietuvoje dešimtys tūkstančių šeimų namuose uždarytos jau kelis mėnesius. „Dar dabar jeigu išeina į kiemą su draugais susitinka, nežinau, kiek tai legalu, kiek nelegalu“, – pridūrė vyras.

Pradinukams jau leista grįžti į mokyklas, bet ši antrokė – vis dar namie. Anot tėvų, mokyklos neskuba priimti net pradinukų. „Turbūt dabar pora mėnesių daugiau žalos daro nei naudos tas mokyklų neatidarymas“, – kalbėjo mokinės tėtis.

Vaikų izoliavimas ir jų uždarymas namuose turi tik neigiamą įtaką jų psichinei sveikatai, savijautos klausimui.

Į mokyklas nuo gegužės, prieš pat egzaminus, leista grįžti abiturientams. O kada galėtų grįžti 5-11 klasių moksleiviai? „Jeigu gegužės 3 dieną sklandžiai įvyks abiturientų grįžimas į mokyklas, tuomet ir apie tas klases, kurios yra per vidurį, manau, galėsime realistiškai kalbėti“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vaiko teisių kontrolierė sako: užsitęsęs mokyklų uždarymas yra pavojingas. „Dauguma vaikų šiai dienai prašosi ne tik mokyklos, bet ir psichologo“, – tvirtino Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Anot specialistės, daugybė vaikų Lietuvoje jau kelis mėnesius mato tik savo šeimos narius. „Vaikų izoliavimas ir jų uždarymas namuose turi tik neigiamą įtaką jų psichinei sveikatai, savijautos klausimui“, – pridūrė E. Žiobienė.

Jau pastebimas smarkiai išaugęs poreikis vaikams suteikti psichologo ar psichiatro pagalbą. „Vaikų amžiuje ypatingai išskirčiau paauglystę, nes tai toks amžius, kai vaikui būtini socialiniai kontaktai, vaikai tampa dirglesni, nervingesni, liūdnesni, uždaresni ir tas pradeda neraminti jų tėvelius“, – kalbėjo vaikų psichologė Jolanta Trinkūnienė.

Tad žinios neguodžiančios. Prezidentūroje nutarta pasistengti, kad visi Lietuvos vaikai į mokyklas grįžtų nuo rugsėjo. Prieš kelis mėnesius vienoje Vilniaus gimnazijoje pradėtas eksperimentas – šimtai vaikų grįžo į klases.

„Jie džiaugiasi, kad gali eiti į mokyklą, ko dar turbūt mano istorijoje nebuvo“, – kalbėjo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Kas savaitę vaikai testuojami, iki šiol nustatyta dešimt susirgimų. Vaikai laiku izoliuoti, židinių išvengta. Anot direktoriaus, vaikai jau išmoko mėginius iš nosies paimti patys. „Svarbu prižiūrėti ir už rankytės palaikyti, kad jis per giliai neįkištų į nosytę tos vatelės ir tokie dalykai dabar kas savaitę bus daromi mokykloje“, – pridūrė R. Remeika.

Švietimas nėra šios Vyriausybės prioritetas ir ambicija. Tai, ką mes matome šiandien – bandymas nusimesti atsakomybę.

Lietuvoje – apie trečdalis milijono moksleivių. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslepia – Lietuva nėra ir nebuvo pasirengusi testuoti visus mokinius. „Jeigu mes norėtume kalbėti apie nacionalinę testavimo strategiją, ji neturėjo nei išteklių, nei praktikos, nei infrastruktūros. Jeigu taip galima pasakyti – pačių priemonių“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.

Bet anot profsąjungų, Vyriausybė net nesistengia dėl mokyklų atidarymo. „Švietimas nėra šios Vyriausybės prioritetas ir ambicija. Tai, ką mes matome šiandien – bandymas nusimesti atsakomybę“, – teigė Švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

Anot premjerės, netrūksta prieštaraujančių mokyklų atidarymui. „Tiek mokytojų, tiek vadovų, tiek moksleivių bendruomenėje“, – vardijo I. Šimonytė.

Vaiko teisių kontrolierė sako – valdydama pandemiją valdžia dažnai į žmones žiūri tik kaip į įrankį ekonomikai palaikyti. „Čia turbūt yra ta takoskyra, kodėl mes darželinukus leidžiame, o pradinukų arba vyresnių vaikų ne. Reikėtų galvoti apie vaikus, apie jų pačių savijautą ir sveikatą“, – teigė E. Žiobienė.

Ar čia labiau vyrauja ekonominis požiūris? „Gaila, bet labiau ekonominis, negu į žmogų“, – pridūrė specialistė.

Anot kontrolierės, kol kas tiek vaikai, tiek visi, norintys susitikti su draugais, priversti jaustis įstatymų pažeidėjais. „Jeigu laikytis tvarkos, ribojimų, tai vaikas iš esmės turi vienintelį šansą išeiti į gatvę susitikti su kita šeima“, – teigė E. Žiobienė.