Tikimasi, kad situacija pagerės jau kitais metais, kai daugiausiai gyvybių pareikalaujančiame ruože nuo Kauno iki Marijampolės atsiras keturių juostų magistralė su lygiagrečia infrastruktūra, bus sutvarkyti ir kiti pavojingi „Via Balticos“ ruožai – Panevėžio aplinkkelis ir ruožas iki Latvijos pasienio.
„Tas kelias yra koreguotinas, taisytinas. Tačiau vairuotojas pagal kelių eismo taisykles (KET) turi pasirinkti, kaip jam važiuoti, kokiu greičiu važiuoti, kokiu atstumu (nuo kitų automobilių – LRT.lt), tam kad būtų laikomasi saugumo taisyklių. Ir visos tos priežastys, kuomet įvyksta eismo nelaimės, aš manau, yra dėl to, kad nepaisoma KET“, – teigia Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Kasdien „Via Baltica“ pravažiuoja iki 20 tūkstančių transporto priemonių. Didžiausia šio kelio problema – infrastruktūra. Yra ruožų, kur trūksta eismo juostų, įvažiavimų ir išvažiavimų į kelią, modernių sankryžų, kitų saugos priemonių.
Pagrindinė eismo nelaimių priežastis – sunkiasvorių ir lengvųjų susidūrimas.
Naujausi komentarai