„Dabar dar reikalingos tam tikros procedūros, jos daugiau teisinės yra ir užims apie mėnesį, o per tą laiką, aš manau, darbo grupė tikrai suformuos sprendimus“, – žurnalistams penktadienį Vyriausybėje sakė A. Stončaitis.

„Mes labai tikimės, kad siūlymus, suderintus su giminėmis, mes per birželį turėtumėme pateikti“, – pridūrė jis.

A. Ramanausko-Vanago laidotuvėms penktadienį nuspręsta sudaryti Valstybinę laidotuvių komisiją, jos sudėtis bus patvirtinta kitą savaitę.

Organizaciniame komisijos pasitarime dalyvavo ir partizanų vado dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

A. Ramanausko-Vanago palaikai birželio pradžioje rasti Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje.

Vyriausybės kancleris teigė, kad daugiausiai įtakos sprendžiant dėl partizanų vado palaikų perlaidojimo vietos ir laiko turės jo artimieji.

„Turime įvairiausių galimybių. Mes šiandien sprendžiame ir jau iš esmės parinkta vieta sukilimo dalyvių 1863 metų įamžinimo. (...) Mes turime prezidentų panteoną, turime lygiai taip pat Sausio įvykio dalyvių palaidojimą vietą“, – apie galimas perlaidojimo vietas svarstė A. Stončaitis.

Pasak jo, kalbant apie perlaidojimo laiką svarstoma, ar tai turėtų būti A. Ramanausko-Vanago asmeninė data, kaip gimimo ar mirties diena, ar valstybinė data.

Kancleris taip pat tvirtino, jog Vyriausybė svarstys, kaip atsidėkoti prie palaikų suradimo prisidėjusiems specialistams.

„Vainikavimas šitos sėkmės yra daugelio žmonių prisidėjimas ir, manyčiau, vienokia ar kitokia forma tikrai mes pasvarstysime ir pasiūlysime premjerui, kaip šitus žmones mums išskirti ir paskatinti“, – kalbėjo A. Stončaitis.

A. Ramanausko-Vanago dukra penktadienį žurnalistams teigė, kad jos šeima dar nėra apsisprendusi dėl perlaidojimo vietos.

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė savo ruožtu tvirtino suprantanti partizanų vado reikšmę valstybei.

„Tai yra visos Lietuvos žmogus, nes jis atidavė save Lietuvai“, – sakė ji.

A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.