UNIVERSITETUOSE

Šturmo nuojautos

Vis daugiau abiturientų plūsta į Klaipėdos universiteto priėmimo komisiją. Paskubėti skatina banali priežastis - pinigai. Prašymų priėmimas, prasidėjęs balandžio 14-ąją, baigsis liepos 22 dieną. Tačiau nuo birželio 25-osios prašymus padavęs jaunimas mokės maksimalią stojamosios studijų įmokos kainą - net 180 litų.

Patogiau nei pernai

Šiemet Klaipėdos universitetas pirmąkart dalyvauja bendrajame priėmime - abiturientai gali išbandyti laimę konkurse į 16 Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų.

Tokia priėmimo sistema stojantiesiems patogi. Norinčiam išbandyti sėkmę skirtinguose šalies universitetuose užteks užpildyti tik vieną prašymą, kuriame reikės nurodyti pageidaujamas studijų programas ir universitetus.

Stojančiojo prašymas pateikiamas tik vienos aukštosios mokyklos priėmimo komisijai. Patogiausia tai, kuri yra arčiausiai abituriento namų.

Pateikiant prašymą Klaipėdos universiteto priėmimo komisijai, galima pretenduoti studijoms, tarkime, Vilniaus ir Kauno universitetuose. Ir atvirkščiai: Vilniaus universiteto priėmimo komisijai galima pateikti prašymą dėl studijų Klaipėdos ar kitame universitete.

Pinigavimosi metas

Stojant į studijų programas, dalyvaujančias bendrajame priėmime, už dokumentų tvarkymą abiturientas privalo sumokėti stojamąją įmoką. Dalyvaujantiems konkurse į vieną ar dvi studijų programas reikės sumokėti 70 Lt įmoką; į tris - šešias studijų programas - 130 Lt; į septynias - dvidešimt studijų programų - 180 Lt.

Tačiau nuo birželio 25 dienos iš stojančiųjų bus imamas vienodas maksimalus 180 Lt mokestis, nepriklausomai nuo to, kiek prašyme nurodyta studijų programų.

Klaipėdos universiteto priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius docentas Jonas Bukantis paaiškino, kad taip daroma todėl, nes norima materialiai paskatinti jaunimą nelaukti paskutinės minutės ir nesigrūsti eilėse.

Pageidauja teisės studijų

Pernai bendrajame priėmime Klaipėdos universitetas nedalyvavo.

Bendrajame priėmime tarp stojančiųjų populiariausias buvo Vilniaus universitetas, antras pagal populiarumą - Kauno technologijos universitetas, trečias - Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Vilniaus universitete tarp stojančiųjų jau kelerius metus itin geidžiamos teisės studijos.

Konkursai - dideli

Klaipėdos universitetas teisės specialistų nerengė. Nerengs jų ir naujaisiais mokslo metais. Švietimo ir mokslo ministerija nepatvirtina universiteto paruoštos teisės studijų programos.

J.Bukantis “Klaipėdai” sakė, kad šiuo metu aiškios kelios itin populiarios studijų programos.

Tarp dabartinių stojančiųjų pirmąją vietą užima socialinis darbas. Šios savaitės viduryje jau buvo 287 pageidavimai, nors bus priimta tik 20 žmonių.

Antroji vieta - psichologijai. Į 20 vietų pretendavo 244 stojantieji.

Trečioji vieta - politikos mokslams. Į 20 vietų užregistruoti 216 pretendentų.

Mažiausio stojančiųjų dėmesio sulaukė Menų fakulteto studijų programos (išskyrus vaidybą ir džiazo muziką).

Nori gerai gyventi

Jau ketverius metus priėmimo komisijos atsakinguoju sekretoriumi dirbantis J.Bukantis abejoja dėl socialinio darbo populiarumo. Jis įsitikino, kad toli gražu ne visi stojantieji žino, koks jų laukia darbas. “Ne kiekvienas galės būti “Sodros” viršininkas. Kai jaunuoliai sužino, kad reikės dirbti su senukais ar sunkiai auklėjamais vaikais, būna, kad persigalvoja”, - pasakojo J.Bukantis. Jo nuomone, kita populiari specialybė - psichologija - tiesiog madinga. O politikos mokslai šiemet įgavo populiarumo pagreitį todėl, kad žmonės, matyt, įsitikino: šalį valdantys žmonės neskursta.

Kaip ir kasmet šalies universitetuose labai populiari ekonomika ir vadyba, nors yra ženklų, kad šalies rinka jau “persisotino” vadybininkų. Klaipėdos universitete tarp šiųmetinių stojančiųjų ekonomika ir vadyba pagal populiarumą užima ketvirtąją vietą. Žurnalistika - maždaug šeštąją vietą.

Populiarumo skalė dar gali keistis, nes stojančiųjų prašymai bus priimami iki liepos 22 dienos. Po kelių dienų, liepos 25-ąją abiturientai sužinos, ar jiems pasisekė įstoti.

Populiariausia - medicina

Realybė ne visada sutampa su statistika. Remiantis neseniai paskelbtais Eurobarometro ataskaitos duomenimis, 74 proc. lietuvių domina gydytojo, 33 proc. - teisėjo ir 38 proc. - žurnalisto profesijos. Panašios tendencijos vyrauja ir kaimyninėse šalyse.

Estijoje 68 proc. jaunimo domina gydytojo, 24 proc. - inžinieriaus, 23 proc. - artisto profesija.

Latvijoje 71 proc. jaunimo norėtų tapti gydytoju, 32 proc. - aktoriumi, 31 proc. - žurnalistu.

Šie statistiniai duomenys yra 2002 m. lapkritį 13-oje ES šalių kandidačių vykusios apklausos, kurios metu buvo apklausta 12,25 tūkst. piliečių, rezultatas.

Kainuos nepigiai

Kiek naujaisiais mokslo metais kainuos studijos? Pasak J.Bukančio, daugumai studentų nieko nekainuos, nes jie studijuos valstybės finansuojamose vietose. Studentams, kurių bus žemesnis stojamasis konkursinis balų skaičius, teks studijuoti iš dalies valstybės finansuojamose vietose, t.y. už semestrą reikės mokėti 500 litų mokestį.

Vyriausybė dar nepatvirtino, kiek universitetams bus leista turėti papildomų vietų, kuriose norintys studijuoti galės mokėti visą studijų kainą.

Klaipėdos universitete 2002-2003 mokslo metais tokiose studijų vietose mokęsi žmonės klojo nemažus pinigus. Studijuojantys ekonomiką ir vadybą kas semestrą mokėjo po 2100 litų, psichologiją ar politikos mokslus - po 1575 litų.

Ateina su tėvais

Klaipėdos universiteto priėmimo komisija daugiausia sulaukia abiturientų iš uostamiesčio bei aplinkinių miestų, rajonų.

“Tėvų nuomonė - labai svarbi”, - sakė J.Bu-kantis, pridūręs, kad vaikinai ir merginos į priėmimo komisiją dažnai ateina su tėvais.

Nors Švietimo ir mokslo ministerija džiaugiasi kasmet didėjančiu stojančiųjų į universitetus skaičiumi, specialistai šiame reiškinyje įžvelgia ir niūrių aspektų. Abejojama, ar tik dėl troškimo įgyti žinių minios jaunų žmonių šturmuoja universitetus. Spėliojama, ar universitetai netampa socialine užuovėja. Tėvai stumia savo ne itin gabias ir norias mokslui atžalas todėl, kad klestint nedarbui praleisti kelerius metus ne gatvėje, bet universitete yra tiesiog socialiai saugiau.

Bet lazda visuomet turi du galus. Darbdaviai nori diplomuotų darbuotojų. “Be aukštojo mokslo diplomo - šiandien nė krust!” - sakė J.Bukantis.