Jau nuo šio rudens universitete ketinama mokyti integruotų gamtos mokslų pedagogikos ir kultūrinės edukacijos. Kol kas tokių studijų programų nevykdo jokia kita šalies aukštoji mokykla, o jų kūrėjai įsitikinę, jog pagal naująsias programas rengiamų specialistų paklausa Lietuvoje tik didės.

Integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programa skirta ruošti specialistus, kurie turės fizikos, biologijos, chemijos ir pedagogikos mokslo žinių. Šią studijų programą baigę absolventai bus pasirengę dirbti pedagogais ir gebės organizuoti integruotą gamtos mokslų ugdymo procesą, tokiu būdu jau mokyklose ugdydami specialistus, kurių trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse – tai gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos specialistai.

Tokia integruoto ugdymo koncepcija, apimanti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos disciplinas bei menų ir dizaino kryptį, vadinama STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics), yra vis plačiau taikoma daugelyje pažangių šalių. Skirtingų gamtos mokslų integravimas yra ir viena iš prioritetinių Lietuvos švietimo krypčių.

„Džiaugiamės, kad mūsų šalyje pradedamas STEAM mokytojų rengimas ir labai palaikome tokią Šiaulių universiteto iniciatyvą. Ši studijų kryptis išties yra didelė ambicija, pirmoji tokia Lietuvoje. Universiteto dėstytojų komanda ugdys mūsų jaunąją kartą STEAM kryptimi, o mes tikime, kad būtent ši kryptis yra Lietuvos švietimo sistemos panacėja, kurios dėka mūsų šalis galėtų tapti lydere inovacijų srityje“, – teigė švietimo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Pasak Šiaulių universiteto profesorės dr. Astos Klimienės, kuri yra integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programos kuratorė, ši studijų kryptis siūloma atsižvelgiant į švietimo sistemos aktualijas. „Skandinavijos šalyse gamtos mokslai jau seniai dėstomi integruotai. Mūsų šalyje ši koncepcija taip pat plėtojama, kuriami STEAM centrai, taigi naujoji programa siūloma atliepiant švietimo sistemos politiką ir pačios rinkos tendencijas“, – sakė profesorė.

Prof. A. Klimienė teigė, jog naujosios studijų kryptys yra naudingos ir ekonominiu aspektu, mat šios srities mokytojai užsitikrins stabilias pajamas. „Ne paslaptis, jog mažų miestelių mokyklose mažėja mokinių – atitinkamai ir darbo skirtingų disciplinų mokytojams. Taigi kelių gamtos mokslų disciplinų išmanymas leis edukologams geriau prisitaikyti prie rinkos sąlygų: jie galės dėstyti kelias disciplinas ir taip užsitikrinti pragyvenimo šaltinį“, – įžvelgė prof. A. Klimienė.

Iki šiol integruoti gamtos mokslai buvo dėstomi 5–6 klasių moksleiviams, o aukštesnėse klasėse – atskiros fizikos, chemijos, biologijos, geografijos disciplinos. Pasak profesorės, dabar siekiama, kad visų šių disciplinų būtų mokoma integruotai 5–8 klasėse. Tai gebės daryti naująją studijų programą baigę specialistai, kurie studijuodami įgis ne tik fundamentinių fizikos, chemijos, biologijos ir geografijos sričių žinių, bet ir tokių kompetencijų kaip holistinis mąstymas, mokinių skirtybių ir galimybių pažinimas, išmanus žinių perteikimas ir motyvavimas ir kt.

Kita Šiaulių universiteto inicijuojama tarpkryptinė studijų programa – kultūrinė edukacija, kuri aprėpia menų, kultūros ir edukologijos mokslus. Šiaulių universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad tokie edukatoriai Lietuvoje reikalingi dirbti kultūros įstaigose, muziejuose, galerijose, regioninių bei gamtinių parkų ir rekreacinėse zonose, neformaliose įstaigose. Dabartiniai specialistai dažniausiai yra konkrečios srities (pavyzdžiui, istorijos ar meno) žinovai, jie stokoja profesionalių gebėjimų kurti edukacines programas, galinčias tenkinti įvairaus amžiaus lankytojų ir visuomenės grupių poreikius.

„Europoje įprasta, kad minimų įstaigų darbuotojai siūlo lankytojams daugybę edukacinių veiklų. Pavyzdžiui, atėjęs į galeriją žmogus ne tik apžiūri paveikslus, bet ir dalyvauja edukacinėse programose, padedančiose giliau ir visapusiškiau pažinti meno objektus bei įdomiai praleisti laiką kultūrinėje erdvėje“, – dalijosi užsienio šalių patirtimi Šiaulių universiteto Strateginio ir kokybės valdymo tarnybos direktorė dr. Renata Bilbokaitė.

Unikalios studijų programos kuratorė R. Bilbokaitė atliko rinkos tyrimą, kuris parodė, kad kultūros edukacijos specialistai bus paklausūs ir privačiame sektoriuje, nes visuomenėje vis populiarėja edukacinio laisvalaikio paslaugos. Pavyzdžiui, yra didelis poreikis įvairių meno terapijų ir meninės raiškos programų. „Šis sektorius Lietuvoje aktyviai plėtojamas, todėl turime žvelgti į priekį ir rengti specialistus, kurių reikės, pavyzdžiui, po penkerių metų“, – sakė dr. R. Bilbokaitė.

Be naujų ir unikalių tarpkryptinių studijų programų, Šiaulių universitete vykdoma ir daugiau specialybių, kurių nesiūlo kiti Lietuvos universitetai. Tai specialioji pedagogika (Šiaulių universitetas yra sukaupęs bene didžiausią šios srities specialistų rengimo patirtį), optometrija, ekonomika ir darnus verslas, lietuvių filologija ir komunikacija, finansų matematika, aplinkos objektų dizainas, socialinis darbas ir socialinė reabilitacija. Magistrantūros studentai gali rinktis unikalias regionų plėtros ir valdymo, istorijos ir politikos bei gamtinės rekreacijos studijų programas.