- Donata Majauskienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pakankamo populiarumo tarp stojančiųjų nesulaukė 60 studijų programų, trečiadienį paskelbė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Jos teigimu, daugiausiai pakankamo prašymų studijuoti nesulaukusių programų yra Klaipėdos universitete, Marijampolės kolegijoje bei Aleksandro Stulginskio universitete.
„Yra aukštųjų mokyklų, kurios tikrai išgyvena sudėtingą situaciją, jos galėjo nekonkuruoti su tam tikromis studijų programomis ir labiau fokusuotis į tas sritis, kuriose yra stiprios, bet to nepadarė, tokie buvo pačių aukštųjų mokyklų sprendimai, tiesiog šitais sprendimais nepatikėjo stojantieji, ir tą akivaizdžiai matome“, – teigė J. Petrauskienė.
„Žiūrint į kitus metus, į tuos pokyčius, kurie vyksta aukštojo mokslo sistemoje, manau, tai yra labai geras pagrindas aukštosios mokykloms permąstyti savo tolesnes strategijas, savo tolesnį kelią (...). Tarkime, Klaipėdos universitetas, Marijampolės kolegija yra tos aukštosios mokyklos, kurios turi didesnį skaičių, palyginti su kitomis, studijų programų, kurios yra nerentabilios. Tai jokiu būdu negalima sakyti, kad tai yra aukštoji mokykla mirtininkė, tai reiškia, aukštoji mokykla, einanti ne ta kryptimi“, – dėstė ministrė.
Tai jokiu būdu negalima sakyti, kad tai yra aukštoji mokykla mirtininkė, tai reiškia, aukštoji mokykla, einanti ne ta kryptimi.
Per spaudos konferenciją ministrė taip pat pabrėžė, kad šiemet nerentabilių studijų programų – mažiau nei pernai.
Ministerijos duomenimis, bendrai stojančiųjų į aukštąsias, palyginti su pernai, sumažėjo kiek daugiau nei 1 proc., o atsižvelgiant į demografines tendencijas, pasak ministrės, tai rodo, kad aukštasis mokslas šalyje yra populiarus, išvykstančiųjų studijuoti į užsienį skaičiaus augimo tendencijos nėra.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas savo ruožtu teigė, kad šiemet studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose bus pakviesta daugiau (1854) šimto balų įvertinimus per brandos egzaminus gavusių stojančiųjų nei pernai (1690). Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad dalis stojančiųjų paraleliai pateikia prašymus ir į užsienio aukštąsias mokyklas ir gali nepasirašyti sutarčių su Lietuvos universitetais.
Iš viso šių metų bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmajame etape varžosi per 27,7 tūkst. stojančiųjų, iš jų daugiau kaip 15 tūkst. – šių metų abiturientai.
Pasiūlymų užimti konkrečias studijų vietas jie turėtų sulaukti ketvirtadienį.
Anot P. Žiliuko, į universitetus šiame etape bus pakviesta studijuoti 11 tūkst. 162 stojantieji (iš jų 7320 – valstybės finansuojamose vietose), į kolegijas – atitinkamai 10 tūkst. 645 (5153).
Kaip pažymi Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), stojamasis balas į valstybės finansuojamas vietas universitetuose šiemet išaugo nuo 3 iki 3,6, į kolegijas – nuo 1,6 iki 2, bet dėl to ryškiau nepasikeitė reikalavimus atitinkančių stojančiųjų skaičius (šiemet tai 86 proc., pernai – 90 proc. stojimo prašymus pateikusių asmenų).
Nepaisant mažesnio bendro stojančiųjų skaičiaus, kelios aukštosios mokyklos sulauks daugiau pirmakursių nei 2017 metais, tai Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija. Kiek daugiau pirmakursių bus pakviesta ir į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, pažymi ŠMM.
Sutartys su pakviestaisiais bus sudaromos nuo liepos 27-osios iki liepos 31-osios, išskyrus savaitgalio dienas.
Rugpjūčio 1 dieną prasidės antrasis bendrojo priėmimo etapas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EŽTT neleido iš Lietuvos išsiųsti septynių kubiečių1
Europos Žmogaus Teisių Teismas penktadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir neleido iš Lietuvos išsiųsti septynių kubiečių. ...
-
Apklausa: daugiau kaip trečdalis Lietuvos vaikų savo savijautą vertina vidutiniškai
Lietuvos vaikai savo savijautą vertina vos 6,2 balo iš 10-ies, rodo „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa. ...
-
Lietuva Ukrainai perdavė šaudmenų, antidronų ir bepiločių orlaivių2
Lietuva penktadienį Ukrainai perdavė šaudmenų, antidronų, bepiločių orlaivių. ...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas10
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkreipia dėmesį į problemas dėl vaikų: į tai nereaguoti – tiesiog nusikaltimas!
Gegužės trečiąjį penktadienį pirmą kartą Lietuvoje minint Vaiko dieną, politikai atkreipia dėmesį į neformalųjį švietimą ir jo finansavimo problemas. Šia proga surengtoje konferencijoje Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas ...
-
Sostinės centre – žaliųjų protesto akcija: ragina Vyriausybę priimti ryžtingus sprendimus2
Penktadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, minint Vaiko dieną, vyko protesto akcija-performansas „Nesu**kite vaikų ateities!“. Vyriausybė, delsdama priimti ryžtingus sprendimus, leisiančius transporto sektoriuje iki 2030 metų 41 ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė3
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...
-
Jaunimas neraštingumas – tik mitas?2
„Mokslininkai, ką nors teigdami, remiasi tyrimų rezultatais, o raštingumas Lietuvoje, kad ir kaip paradoksalu, beveik netirtas. Todėl drąsiai teigti, kad mūsų visuomenės raštingumas gerėja arba blogėja, neįmanoma“, – t...
-
Hipiai – laisvės proveržio išraiška1
Gėlių vaikai ir laisvės šaukliai iš Kauno savo istorijomis iliustravo mokslininkės Egidijos Ramanauskaitės knygą „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. ...