Anot KT, nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojus įstatymo pakeitimams, teisinis reguliavimas, nustatantis studentų priėmimo tvarką, iš esmės pakito – jame nebeliko grupės parlamentarų ginčijamų nuostatų, kad priėmimą centralizuotai vykdo ministro įgaliota institucija.

Teismas konstatavo, kad ginčijamas reguliavimas yra pašalintas iš teisės sistemos ir nebėra prielaidų jį keisti, nes „tokia intervencija būtų beprasmė“.

KT Mokslo ir studijų įstatymo atitikimą Konstitucijai dėl aukštųjų mokyklų autonomiškumo vertino Seimo narių grupės prašymu.

Vertinta nuostata, kad į trumposios, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas priėmimas vykdomas centralizuotai, jį atliekant švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai.

Socialdemokratų Juliaus Sabatausko, Tomo Bičiūno ir Liudo Jonaičio iniciatyva grupė parlamentarų dėl 2024 metais įsigaliojančių Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų į KT kreipėsi pernai birželį.

Parlamentarai laikėsi pozicijos, kad Seimo priimti pakeitimai pakerta aukštųjų mokyklų konstitucinę teisę veikti autonomiškai – nustatyti studentų priėmimo tvarką pagal savo statutus.

KT ketvirtadienį taip pat pažymėjo, kad autonomijos suteikimas aukštosioms mokykloms neatleidžia valstybės nuo konstitucinės priedermės užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą.

„Todėl aukštųjų mokyklų autonomija nereiškia, kad jų veikla negali būti valstybės reguliuojama. Priešingai, dėl to, kad yra susijusi su valstybės biudžeto lėšų naudojimu, ši veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima“, – nurodė teismas.