Ką veikti laisvalaikiu? Šis klausimas jau seniai tapo nebeatsiejama tikro kauniečio, norinčio ne darbo laiką praleisti mieste, gyvenimo dilema. Tik jei prieš kelerius metus miestelėnai blaškydavosi tarp renginių afišų ieškodami nors kokios "kultūringos" veiklos, alternatyvos jau matytiems spektakliams ar koncertams, šiandien jų padėtis apsivertė bent 180 laipsnių kampu. Senas klausimas aktualumo neprarado vien todėl, kad para tebeturi 24 valandas, o savaitgalis geriausiu atveju prasideda penktadienio vakare.

Pasakyti, kad sulyg prasidėjusiu rudeniu renginių Kaune sąrašas pasipildė naujais renginiais, reiškia pasakyti labai mažai. Juk šiemet mūsų miestas net ir per vasarą šia prasme nebuvo išdžiūvęs. Ar taip seniai su nerimu laukdavome, kada pasibaigus mokslo metams Kauną paliks paskutinis atvykėlis studentas ir visos jaukiosios neformalaus gyvenimo vietelės pavirs merdinčios Laisvės alėjos filialais? Šiemet padėtis visai kita.

Kažkas – ar pernai pabudę Pelėdų kalno kaukai, ar "Merkurijų" griovusių mašinų riaumojimas, ar re(n)ginių išalkusio kauniečio pilvo burzgimas – pažadino tą laisvės dvasią, kurios tyliai pavydėdavome kitos sostinės gyventojams. Galiausiai Kaune ėmė rastis neįtikimų erdvių, kuriose neįtikimai energingi žmonės ėmė daryti neįtikimus dalykus.

Pora entuziastų, "iškasę" Menų duobę, jau pavertė ją vieta, kurioje kiekvienas gali jaustis taip pat jaukiai, kaip šaltą žiemą įlindęs į šiltą savo vonią. Jei duobėje kam ko ir trūksta – padėtį pataisyti nėra sunku, nes šis projektas – labiau demokratiškas ir dinamiškas nei tie, kurie pinigų mainais už visišką laisvę gauna iš ES, savivaldybės ar kitokių valstybinių fondų.

Noras net ir patį gyvenimą mieste paversti savotiška atrakcija tapo nepaprastai greit plintančiu virusu. Todėl it protestuodami prieš kaimynus, vasaros savaitgaliais traukiančius į Lampėdžius ar pajūrį, užkietėję miestiečiai entuziastai ėmė organizuoti savotiškas iškylas miesto centro kiemeliuose. Ir net tempti į Laisvę sofas – jei norisi ant jos tiesiog kiurksoti nieko neveikiant, kodėl gi tai būtina daryti namie?

Miestiečių viliotinį smagiai šoka ir Senamiesčio verslininkai. Mintis, kad šiandien – pats laikas reanimuoti senąją miesto dalį (o sykiu – ir tenykščių kavinukių, parduotuvių ir salonų verslą), jiems, regis, šovė vienu metu. Svarbu ne tik tai, kad jie suvienijo jėgas, bet ir tai, kad nepradėjo mėgdžioti didžiųjų prekybos centrų, mėgstančių rengti šventes ne miestiečiams, bet jų piniginėms.

Jau šį vakarą prasidėsianti "Kauno naktis" – savotiškas šio miestiečių atgimimo simbolis. Pernai joje apsilankę nakvišos rado tai, ko iki šiol nematė jokiame kitame Lietuvos mieste: daug renginių įvairiam skoniui ir daug laisvų žmonių.

Net jei kai kas nuogąstauja, kad mūsų mieste labiau nei kitur gyvenimo ritmą diktuoja orai, sunku patikėti, kad laisvės dvasia išsigąs prasidedančio žvarbaus sezono. Juk patys įrodėme sau ir kitiems: miestui gyvybę įkvepia ne valdžios ir pinigai, bet jį mylintys žmonės.