Butas ar namas – už svajonių kainą. Prabangus Gianfranco Ferre laikrodis su 50 proc. nuolaida. Galimybė tapti į aklavietę patekusio verslininko partneriu prieinama kiekvienam, turinčiam nors kažkiek pinigų ir labai draug drąsos. Šiandien Latvijos rinkoje išvysite kainas, kokių nesitikėjote pamatyti. Nesitikėjo jų sulaukti ir patys latviai. Prieš metus kitus visa apimantis išpardavimas būtų sutiktas plačiai atvertomis piniginėmis, šiandien kaimynams rūpi ne prabanga. Tuo metu, kai Latvijos vadovai skelbia šalį esant išgelbėtą nuo bankroto, paprasti piliečiai sako ką kita. Skaičiuodami, kaip išgyventi, kai paskolos bankams pranoksta pajamas, o kiekvienai dienai lieka po latą, jie klausia, kodėl taip atsitiko ir kas laukia.

Kodėl šalis, sparčiausiai iš visų ES valstybių šuoliavusi ūkio pakilimo laiptais, krito žemyn it akmuo. Kodėl matydamos bankų ir spekuliantų pučiamą nekilnojamojo turto rinkos burbulą valdžios institucijos neįjungė rankinio stabdžio. Kodėl šalyje, kur gyvena viso labo tik du milijonai, žmonių, gaunančių algą iš valstybės, išsipūtė iki 200 tūkstančių. Galiausiai, kas laukia šalies ir jos gyventojų – V ar U schema – greitas pakilimas ar ilgi vienodo nuosmukio metai?

Dauguma Latvijos gyventojų šiandien net ir su draugais kalba būtent tokiomis temomis. Krizė ne vieną pavertė ekonomistu: kas ima seniai dulkantį muzikos instrumentą, kas svarstykles, kas, atsidūręs vienoje bedarbių minioje su juodadarbiais, žvelgdamas į universiteto diplomą mąsto apie savo privalumus ir generuoja idėjas, kuriomis galėtų pasinaudoti it aukštalipys kabliukais lipdamas stačia siena iš ekonomikos bedugnės.

Patyliukais šalies gyventojai kalba apie padažnėjusias savižudybes, iš lūpų į lūpas sklinda viena už kitą tragiškesnės istorijos apie nekilnojamojo turto rinkos aukas: juodadarbius, kurių mėnesio įnašai už paskolą šiandien didesni už algą, garsius prabangius dangoraižius, rygiečių "broliais" vadinamus, kuriuose šiandien tušti daugiau kaip pusė butų. Tik svečiui nepamiršta parodyti, jų manymu, suirutės šaltinio – pagrindinio "Parex" banko akcininko vilos Jūrmaloje. Šis kompleksas, kaip ir turistams iš Rusijos skirti ištaigingi viešbučiai ar vasarnamiai, išsiskiria drąsių pirkėjų laukiančių tradicinių vilų panoramoje.

Latvijos apžvalgininkai net ir krizės aptemdytame danguje mato kelrodžių žvaigždžių. Apsivalys valstybės valdymo aparatas, kuris it moliuskais aplipęs akmuo upėje, apaugęs etatais "dėdėms", ir "vaikams". Likę be protekcijų laisvoje darbo rinkoje "dėdės" ir "vaikai" bus priversti pakelti savo kvalifikaciją arba nuleisti ambicijų kartelę.

Ekonomikos sunkmetis tapo net natūralizacijos proceso katalizatoriumi – noras gauti ES šalies pilietybę skatina kitataučius gyventojus atsikratyti užsispyrimo ir pagaliau išmokti valstybinę kalbą. Tikima, kad krizė į politikos teatrą atves naujų rankų dar nesusitepusių veikėjų – pavyzdžiui, žmonių pasitikėjimą pelniusią valstybės kontrolierę Inguną Sudrabą ar paskatins vėl tapti aktyvia politike vis dar populiarią buvusią prezidentę Vairą Vikę-Freibergą.

Visa tai – vizijos, kurios tikrai išsipildys – bent jau tuo tiki patys latviai. Tiki ir toliau skaičiuoja kiekvieną santimą. Dažnas – tiesiogine prasme.