Beviltiškai prezidento rinkimuose pasirodžiusi Kazimira Prunskienė, regis, žinojo, kad pagalbos rinkimuose gali tikėtis nebent iš dausų. Mat politikė mėgino tapatintis su šv. Kazimieru. Tiesa, ne itin sėkmingai.

Po šv. Kazimieru – Kazimira

Artėjant rinkimams, K.Prunskienė užsuko į Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčią. Parapijiečiai šį vizitą ir dabar puikiai prisimena bei aptarinėja. Mat po K.Prunskienės vizito jos vardas bažnyčioje galėjo būti iškaltas auksinėmis raidėmis.

Iš pirmo žvilgsnio politikė į Dievo namus atėjo vedama kuo nuoširdžiausių ir kilniausių norų – ji pasiūlė padovanoti bažnyčiai jos globėjo atvaizdą. Tik viena smulkmena: dienraščio žiniomis, po šv. Kazimiero bareljefu K.Prunskienė norėjo matyti ir savo vardą. Lentelė, kurioje rašoma, kad meno kūrinį bažnyčiai dovanojo būtent ji, buvo bene vienintelė sąlyga, kurią iškėlė K.Prunskienė.

Tačiau prieš rinkimus šv. Kazimiero atvaizdas uostamiesčio bažnyčioje neatsidūrė. Jo bažnyčioje nėra ir dabar.

Dovanos nepriėmė

Be lentelės, šlovinančios Šatrijos etiketės niekaip nenusikratančią politikę, bažnyčia dovaną veikiausiai būtų mielai priėmusi. Tačiau Šv. Kazimiero bažnyčios vadovybė, dienraščio žiniomis, nepanoro šalia Šv. Kazimiero atvaizdo iškabinti savotiškos politinės reklamos. Tiek bažnyčia, tiek K.Prunskienė konflikte dėl lentelės pademonstravo tvirtą charakterį – nei vienai pusei neužleidus pozicijų, bareljefas taip ir liko nepadovanotas.

Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas Romualdas Vėlavičius dienraščiui teigė nenorįs komentuoti K.Prunskienės pasiūlymo detaliau.

"Oi, čia seniai buvo, nelabai atsimenu. Nenorėčiau nei ko nors viešinti, nei ko nors sakyti. Čia privatūs dalykai", – teigė dvasininkas.

Į ordiną kreipėsi patarimų

Uostamiesčio bažnyčia K.Prunskienė neapsiribojo. Dar likus keletui mėnesių prieš rinkėjų medžioklės sezono pradžią ji ne kartą pastebėta einanti į Vilniuje esančią Šv. Kazimiero ordino būstinę. Ordino magistras Edvardas Jonas Eismontas dienraščiui teigė, esą prieštaringai vertinama politikė prašė konsultacijų.

"Asmeniniais reikalais ji daugiau buvo. Ji norėjo mūsų konsultacijos, kai jai buvo labai blogai. Ji buvo pakviesta į šv. Kazimiero 550-ųjų gimimo metinių minėjimo iškilmes, susipažino su ne vienu mūsų ordino nariu. Prieš rinkimus... ne, anksčiau, kažkokie nemalonumai jai buvo. Reikėjo konsultacijos, pagalbos", – mįslingai kalbėjo E.J.Eismontas.

Pasak jo, K.Prunskienė finansinės paramos ordinui nesiūlė. "O iš kur ji jos turės? Be to, mes ir neprašytume", – teigė pašnekovas.

E.J.Eismonto teigimu, politikė ordino konsultacijų prašė ne kartą, netgi kai buvo sprendžiamas jos politinės karjeros likimas. "Ir dabar ji skambina. Klausia vieno ar kito patarimo. Jie būna susieti su rinkimais – dalyvauti ar nedalyvauti, žingsnį žengti į kairę ar į dešinę", – pasakojo ordino vadovas.

Nors tarp Šv. Kazimiero ordino narių, anot jo, yra daug žinomų žmonių, K.Prunskienės pavardės sąraše nėra.

Į rinkėjų širdis – per altorių

Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai K.Prunskienė rinkėjų širdis mėgina užkariauti pasitelkdama bažnyčią. Štai 2007 m. pabaigoje jos vardas buvo šlovinamas atidarius naują bažnyčią Pabradėje. Vietos spauda tuometę žemės ūkio ministrę gyrė taip, tarsi ji pati būtų bažnyčią pastačiusi.

"Daugelis buvo maloniai nustebinti, kad toks užimtas žmogus – Žemės ūkio ministrė prof. Kazimira Prunskienė – taip pat atvažiavo į šias iškilmes pas savo rinkėjus. Greitu laiku ji pažadėjo parapijiečiams padovanoti skulptūrą, kuri dar nebuvo spėta pagaminti pagal jos užsakymą prieš pašventinant bažnyčią. Kaip žinoma, tokius pažadus mūsų žemietė K.Prunskienė visada išpildo", – politikę liaupsino vietos laikraštis.

Aukštaitijos tikintiesiems K.Prunskienė buvo liaupsinama ir pernai spalį, artėjant Seimo rinkimams. Tuomet Vyriausybė iš savo rezervo skyrė 150 tūkst. litų Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai. Už šias lėšas turėjo būti tvarkoma bažnyčios šildymo sistema, o vietos spaudoje mirgėjo pranešimai, neva parama Molėtų bažnyčiai skirta būtent K.Prunskienės rūpesčiu ir jai tarpininkaujant. Nors pinigų iš Vyriausybės paprašė pati parapija, o nutarimą skirti paramą pasirašė tuometis finansų ministras Rimantas Šadžius. Be to, vietos politiniai veikėjai žiniasklaidai skundėsi, neva rinkimų dieną kunigai agitavo balsuoti už K.Prunskienę ir parapijiečiams gyrė ją kaip bažnyčios rėmėją.

Tačiau toks "rūpestis ir tarpininkavimas" nepadėjo K.Prunskienei prasibrauti į Seimą. Molėtų-Švenčionių vienmandatėje apygardoje ji pralaimėjo konservatoriui Valentinui Stundžiui.

Beje, etikos normos nedraudžia politikams įsiamžinti kaip bažnyčios rėmėjams.

Lentelė – būtinas daiktas

Pati K.Prunskienė interviu dienraščiui teigė, neva dovanojant meno kūrinį lentelė su aukotojo pavarde yra įprastas ir netgi patartinas dalykas. Tačiau į užuominą apie etiketą politikė reagavo audringai:

– Norėjau pasiteirauti apie, kiek žinau, taip ir neįteiktą jūsų dovaną Šv. Kazimiero bažnyčiai Klaipėdoje?

– Kai bus Kazimierinės ir bus proga man pačiai ten dalyvauti, tada ir padovanosiu. Čia su Šv. Kazimiero ordinu... jie darė tokį projektą, ant marmurinės plokštės šv. Kazimiero bareljefas. Ir aš vieną egzempliorių užsakiau.

– Bet bažnyčia dovanos nepriėmė?

– Ne, paprasčiausiai atidėjome tokiam laikotarpiui, kai pati dalyvausiu. Su kunigu nekalbėjau ir (bareljefą – red. past.) perdaviau Kazimierų bendrijai, turbūt ji pati ir saugo. Reikia apsispręsti dėl vietos, dėl užrašo ir kitų dalykų.

– Dėl kokio užrašo reikia apsispręsti?

– Na, kai būna dovana, tai būna ir užrašas. Nebūna taip, kad ar dovana, ar paveikslas, ir žmonėms reikia spėlioti, kas tai yra.

– Bet, kaip sakoma, kuklumas žmogų puošia.

– Nesupratau. Ar šv. Kazimiero kuklumas?

– Na, būna dovanų ir be užrašų.

– Jeigu tai vaza arba gėlių puokštė. Bet jeigu Šv. Kazimieras, tai šv. Kazimieras yra šv. Kazimieras. Atleiskit, jeigu jūs skambinat tam, kad mane auklėtumėte, tai galbūt tada mes baikim šitą pokalbį.

– Aš jūsų tikrai neauklėju.

– Taip, bet jūs dabar tai pradėjote daryti, ir tai nekorektiška.