„Kur kyla grėsmė ir į ką būtinai turime atkreipti dėmesį – yra auganti tendencija mokinių, kurie bandė vartoti elektronines cigaretes būdami 13 metų ir jaunesni. Lenkiame Europos vidurkį, kuris Europoje yra 11 procentų, o Lietuvoje – 19,5 procento“, – sakė NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Evelina Pridotkienė.

Anot vedėjos, nors tabako paplitimas mažėja, elektroninių cigarečių vartojimas tarp jaunimo auga.

Pasak E. Pridotkienės, neramina tai, kad neliko atotrūkio tarp jaunų mergaičių ir berniukų rūkymo, kai dar prieš maždaug du dešimtmečius skirtumas buvo nemažas.

„Mes tikrai esame žemiau ES vidurkio kas liečia įprastinio tabako cigarečių rūkymą, bet pažiūrėkite, kas nutiko – mergaičių atsakymas, kad rūkė bent kartą gyvenime susilygino su berniukų. 2003 metais buvo skirtumas ir atotrūkis“, – teigė vedėja.

Departamentas įžvelgia ir pozityvių ženklų. 2003 metais apie 80 proc. 15-16 metų mokinių teigė bent kartą rūkę, 2019 metais atliktas tyrimas parodė, jog šie skaičiai sumažėjo trečdaliu.

Vyrai rūko daugiau

Pernai departamentas atliko bendrąjį populiacijos tyrimą rūkymo paplitimo klausimais. Jame dalyvavo apie 3 tūkst. respondentų, kurių amžius 15-64 metai.

Pasak E. Pridotkienės, apie 65 proc. respondentų nurodė bent kartą gyvenime rūkę.

„Ką rodo bendrasis populiacijos tyrimas – didėja per dieną surūkomų cigarečių skaičius iki 11,9. Vyrai surūko daugiau – 13,4 cigaretes, moterys – 9,1“, – teigė E. Pridotkienė.

Ką rodo bendrasis populiacijos tyrimas – didėja per dieną surūkomų cigarečių skaičius iki 11,9. Vyrai surūko daugiau – 13,4 cigaretes, moterys – 9,1.

Elektroninės cigaretes nurodė kasdien vartojantys apie 2,1 proc. respondentų. Pokyčio per metus nustatyti departamentas kol kas negali, nes ankstesniuose tyrimuose klausimų apie kaitinamąjį tabaką nebuvo užduodama.

Apie penktadalis 15-29 metų jaunimo nurodė rūkantys tabako cigaretes, 6,9 proc. – elektronines cigaretes. Didžiausia grupė rūkančio jaunimo yra 25-29 metų.

Reguliariai rūkantis jaunimas nurodo per dieną surūkantis apie dešimt tabako cigarečių. Vyrai jų surūko daugiau nei moterys.

Apklausa parodė, jog apie 70 proc. rūkančiųjų bandė šį įprotį mesti. Daugėja dalis tų, kuriems tai padaryti pavyksta: 2016 metais sėkmingai metusių rūkyti buvo 26 procentai, o pastarasis tyrimas parodė, jog skaičiai paaugo iki 38 procentų.

Teršia planetą

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos atstovės Lietuvoje Ingridos Zurlytės, pasaulyje daugiau kaip 8 mln. mirčių kasmet yra siejama su tabaku – 7 mln. nuo rūkymo, 1 mln. nuo pasyvaus poveikio.

Europos regione rūkančiųjų yra apie 180 milijonų, kas trečias vyras ir kas penkta moteris vartoja tabaką.

I. Zurlytės teigimu, tabako pramonė turi didelį poveikį klimatui.

Anot atstovės, vienos cigaretės pagaminimui sunaudojama beveik 4 litrai vandens, o kasmet tam prireikia apie 22 mlrd. tonų vandens.

20 tūkst. ha žemės kasmet prireikia tabako auginimui ir džiovinimui. Dėl šio proceso į atmosferą patenka 84 mln. tonų anglies dvideginio, o tai prilygsta 280 tūkstančių raketų paleidimui į kosmosą.

„Daugiau nei dešimt metų praeina kol suyra nuorūka, be to, išskiria 7 tūkstančiai nuodingų medžiagų“, – teigė I. Zurlytė.

Cigaretė, anot atstovės, yra dažniausiai išmetama šiukšlė planetoje.

Teršia ir elektroninės cigaretės, kurių vartojimui prireikia gaminių iš ličio baterijų, plastiko ir kitų elementų.