Toks informacijos viražas išprovokavo kritikos bangą. Kai kurie apžvalgininkai piktinosi – esą žiniasklaida pernelyg greitai pasiduoda panikai ir sėja baimę visuomenėje. Ką daryti, kad žiniasklaidoje būtų mažiau panikos? Kaip tinkamai žurnalistams, politikams ir kariuomenei kalbėti su visuomene apie grėsmes? Ar žurnalistai visada privalo laukti oficialios informacijos? Ar pati visuomenė yra atsakinga už tai, kaip priima žurnalistų teikiamą informaciją.
Žurnalistų tikslas – perspėti
Visuomenė linkusi piktintis žiniasklaida ne tik šiuo konkrečiu ką tik aprašytu atveju – priekaištai, neva žiniasklaidos priemonės baimę sėjančiomis antraštėmis tiesiog bando pasiekti didesnę auditoriją, girdimi dažnai.
Žiniasklaida – sirena, kuri turi įspėti žmones dėl galimos grėsmės.
Tačiau pasak žurnalisto, žurnalistų etikos inspektoriaus Dainiaus Radzevičiaus, tokie priekaištai neturi tvirtesnio pagrindo. Jis primena, kad žiniasklaida neturi prisiimti atsakomybės už klaidingus institucijų pranešimus. „Žiniasklaida – sirena, kuri turi įspėti žmones dėl galimos grėsmės“, – trumpai apibendrina jis. Žiniasklaida demokratinėje šalyje, priduria, nėra tik oficialios informacijos retransliuotojas. Nors žurnalistai tikrina visą gautą informaciją, kartais dėl bendro intereso delsti tiesiog negalima.
Jam pritaria BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis ir paaiškina, kodėl žurnalistai skubėjo pranešti, kad Lietuvos oro erdvę kirtus galimai dronui, aukščiausi valstybės vadovai buvo nuvesti į slėptuves: „Daugeliu kitų atvejų, kurie susiję su nacionaliniu saugumu, laukiame oficialių patvirtinimų, bet šiuo atveju laukti nebuvo kada – tai, kad valstybės vadovai buvo nuvesti į slėptuves, mums atrodė rimta.“ Abu žurnalistai akcentuoja: žiniasklaidos tikslas – ne gasdinti, o kuo anksčiau pranešti apie galimas grėsmes, kad žmonės galėtų apsisaugoti.
Svarbiausia – atsakomybė
Visgi D. Radzevičius įsitikinęs, kad tai, jog žurnalistai paskelbė apie į saugią vietą nuvestus valstybės vadovus, išėjo į gera, nes sukėlė diskusijų apie tai, kaip veikia visuomenės informavimo algoritmai, be to, leido patikrinti, kaip būtų reaguojama į realią grėsmę.
Jis pažymi, kad kalbant apie informacijos sklaidą labai svarbu ir tai, kaip informaciją priima ir vartoja pati visuomenė. D. Radzevičius pabrėžia: nevalia vadovautis principu, jog teksto antraštė – tai jau visa informacija. „Antraštė – sudedamoji dalis, tai ne visas turinys. Jei žmonės perskaito antraštę ir skuba daryti išvadas, tai daro klaidą. Žmonės taip pat turėtų prisiimti atsakomybę“, – sako jis ir priduria: žiniasklaida turi teisę netgi provokuoti, siekdama, kad rimtos temos nenuslystų į šoną.
Siekiant etiškos informacijos sklaidos, neabejoja žurnalistai, labai svarbus ir politikų, kurie taip pat informuoja visuomenę, vaidmuo. „Politikams, komentuojantiems saugumo klausimus, tenka nelegva dalia. Jiems reikia suderinti daug dalykų. Bet pirma jų žinutė turėtų būti nukreipta į visuomenės telkimą“, – sako BNS vyriausiasis redaktorius S. Jakučionis.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Misiją informuoti vykdo ir kariuomenė
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas majoras Gintautas Ciunis pastebi, kad nuo karo Ukrainoje pradžios žiniasklaidoje iš tiesų pasirodo daug neraminančios informacijos, o kartais antraštės sudaro klaidingą vaizdą apie informacijos turinį. Jo manymu, netgi siekiant gerų tikslų, žiniasklaida turėtų vengti sėti paniką.
Kariuomenė irgi atlieka visuomenės informavimo funkciją. Pasak G. Ciunio, kai pasklinda nerimą kelianti informacija, kariuomenės atstovai sulaukia nemažai visuomenės užklausų su prašymu paaiškinti, kas vyksta ir ko tikėtis. Majoras paaiškina, kokių svarbiausių principų laikosi kariuomenė, teikdama visuomenei informaciją. „Labas svarbu tyrimas, jis padeda išsiaiškinti, kas ir kodėl įvyko. Mes neskelbiame nieko nepatvirtinto, jokių netikslumų. Taikome sau fakto ir pagarbos skaitytojui, klausytojui kriterijų“, – kalba majoras.
Jis pabrėžia, kad kariuomenė informaciją stengiasi pateikti kuo konkrečiau ir aiškiau, kad ją skaitant žmonėms nekiltų dar daugiau klausimų. Majoro G. Ciunio manymu, žiniasklaidoje tikrai per daug baiminimo, tačiau jis pastebi ir kitą tandenciją: palyginti su tuo, kaip buvo karo pradžioje, dabar visuomenė užsiaugino storesnę odą ir į kiekvieną naujieną nebereaguoja taip baimingai.
Naujausi komentarai