Septyniems su Pekinu siejamiems programišiams praėjusią savaitę kaltinimus pateikęs JAV Teisingumo departamentas nurodė, kad daugiau nei dešimtmetį vykdyti įsilaužimai „paveikė ar galėjo paveikti milijonų amerikiečių darbinių ir asmeninių elektroninio pašto, debesijos saugyklų paskyras“.

Nuo įsilaužėlių taip pat nukentėjo JAV ir kitų šalių politikai, bendrovės, įskaitant Amerikos plieno, energetikos ir drabužių įmones. Tarp taikinių buvo ir pagrindiniai 5G mobiliojo ryšio telefonų įrangos, belaidžio ryšio technologijų tiekėjai, net aukštų JAV pareigūnų ir įstatymų leidėjų sutuoktiniai.

Programišiai, anot JAV Teisingumo departamento, bandė paveikti ir visus Europos Sąjungos šalių Tarpparlamentinio aljanso dėl Kinijos (IPAC) atstovus, nors konkretūs politikai neįvardijami. Aljansui priklauso Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir konservatorius, diplomatas Žygimantas Pavilionis, vadovaujantis Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Atakos prieš IPAC politikus rengtos 2021-ųjų pradžioje per užkrėstus elektroninius laiškus. Juos atsidarius, programišiai gaudavo prieigą prie aukų duomenų, įskaitant IP adresus, naudojamas naršykles, operacines sistemas.

D. Šakalienė ir Ž. Pavilionis BNS teigė manantys, jog kinų programišiams nepavyko įsilaužti į jų paskyras, vis dėlto kolegų pavyzdžiai rodo, kad tokia rizika išlieka.

Tūkstančiai laiškų

Septyni JAV apkaltinti kinų įsilaužėliai, anot Teisingumo departamento, priklausė APT31 grupei, dalyvavusiai Pekino kibernetinio šnipinėjimo programai, vadovaujamai Kinijos valstybės saugumo ministerija iš centrinio Uhano miesto.

Manoma, kad ši kampanija vykdyta apie 14 metų. JAV teisėsauga mano, kad šių atakų tikslas buvo „slopinti Kinijos režimo kritikus, kompromituoti valdžios institucijas ir vogti komercines paslaptis“.

Vykdant kibernetines atakas, APT31 grupė išsiuntė daugiau nei 10 tūkst. kenkėjiškų elektroninių laiškų.

JAV pareigūnų teigimu, jie dažnai atrodė kaip žinomų naujienų agentūrų ar žurnalistų laiškai, kuriuose pateikta patikimai atrodanti informacija.

JAV ir JK kaltinimus įsilaužimu Kinija atmetė, vadindama tai „politiniu gudravimu“.

Pastaruoju metu įtampa tarp Pekino ir Vašingtono dėl kibernetinio šnipinėjimo auga, Vakarų žvalgybos institucijos vis dažniau perspėja dėl galimo Kinijos šnipinėjimo. Savo ruožtu Pekinas taip pat ėmė viešinti įtariamas Vakarų įsilaužimų operacijas.

„Rizika išlieka“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė D. Šakalienė BNS teigė reguliariai gaunanti įtarimų keliančių laiškų. Su tokiais atvejais politikė buvo susidūrusi ir 2021-ųjų pradžioje.

„Suklastotų laiškų srauto paūmėjimai vyko ne kartą, taip pat ir JAV institucijų paviešintu laikotarpiu“, – kalbėjo socialdemokratė.

Anot jos, sprendžiant iš tuomet gautų įtarimą keliančių elektroninių laiškų turinio, tarp siuntėjų, tikėtina, buvo ir JAV institucijų minima APT31 grupė.

„Kinai nelabai supranta, apie ką yra šito aljanso veikla. Tai kai ateina laiškas, kuris labiau panašus į tai, ką sąmokslo teoretikai manytų, kad mes veikiame aljanse, tada supranti, kas čia per laiškas“, – sakė parlamentarė.

D. Šakalienė taip pat pabrėžė, kad IPAC nariai reguliariai buvo informuojami apie Kinijos keliamas kibernetines grėsmes.

Nors į dalies kolegų paskyras kinų programišiams pavyko įsilaužti, politikė mano, kad jai „galbūt tam tikro žalos lygio pavyko išvengti“.

„Rizika, kad aš atidariau kokį nors neteisingą laišką, ji išlieka, nes tai yra skubėjimas, yra labai didelis srautas“, – sakė socialdemokratė.

Norėdama patikrinti, ar jos įrenginiai saugūs, parlamentarė kreipėsi į Lietuvos institucijas, tačiau nusprendė kol kas neįvardyti nei kreipimosi laiko, nei konkrečių įstaigų.

„Pasitariau su mūsų institucijomis, dirbančiomis saugumo srityje, gavau tam tikrų rekomendacijų dėl papildomų saugumą užtikrinančių veiksmų ir jie ėmėsi vertinti su mano elektroninėmis paskyromis susijusius duomenis, vertindami buvusią ir galimai esamą grėsmę“, – tvirtino D. Šakalienė.

Esu ne tik politikas, bet ir buvęs diplomatas, buvau ne vieną kartą atakuotas, tai bet kokių įtartinų laiškų niekada neatidarinėju, trinu ir blokuoju.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Ž. Pavilionis bandymus įsilaužti į jo bei kitų IPAC narių paskyras vadino „darbo įvertinimu“.

„Aš, aišku, pasitikrinau visus savo kompiuterius, tik gavęs žinią. Kompiuteriai švarūs, nes ne vieną kartą jau ir rusai, ir visi kiti stengėsi mus atakuoti, – BNS kalbėjo parlamentaras. – Mūsų kompiuteriai nuolat tikrinami yra, ir aš pats dar kartą pasitikrinau su Seimo tarnybomis.“

Jis tvirtino niekuomet neatidarantis įtarimą keliančių laiškų.

„Esu ne tik politikas, bet ir buvęs diplomatas, buvau ne vieną kartą atakuotas, tai bet kokių įtartinų laiškų niekada neatidarinėju, trinu ir blokuoju“, – tvirtino politikas.

„Todėl jaučiuosi techniškai, politiškai ir morališkai saugus, nes pasirinkau laisvės ir demokratijos pusę. Nesaugiausiai turėtų jaustis tie, kurie gal ir turi prisipirkę geriausios technikos, bet politiškai, morališkai yra blogio pusėje ir nieko nedaro, kad nuo jos atsiplėštų“, – pridūrė jis.

Ragina imtis bendrų veiksmų

Reaguodamas į JAV paviešintą informaciją, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Europos Sąjungą ir kitas demokratines šalis „imtis bendrų veiksmų“.

„Norint sustiprinti mūsų atsparumą, reikia įvardyti atsakingus asmenis, užtikrinti jų atskaitomybę ir sumažinti priklausomybes“, – Užsienio reikalų ministerijos pareiškime socialiniame tinke „X“ teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Savo ruožtu Tarpparlamentinis aljansas dėl Kinijos pareiškė, kad su Pekinu siejamų programišių ataka nebuvo nukreipta prieš vieną žmogų, vieną politinę partiją ar vienos valdžios politiką, o prieš politikus, kuriuos vienija „noras kovoti su Kinijos komunistų partijos keliamais giluminiais iššūkiais“.

Aljansas taip pat tvirtina neleisiantis būti atgrasomas nuo demokratinių teisių.

„Esame vieningi ir ryžtingai nusiteikę ginti savo politinių sistemų vientisumą bei tarptautines taisykles, nuo kurių visi priklausome. Šie įsilaužėliai, taikydamiesi į mus, padėjo sustiprinti mūsų vienybę, pabrėždami, kad tai, kas pastatyta ant kortos, yra svarbiau už partijų ar nacionalinius interesus“, – nurodo IPAC.