Pagaliau paaiškėjo mįslė, kurią miesto istorikams užminė atsitiktinai aptikti paskutiniojo karo pabaigoje netoli Klaipėdos žuvusių karių palaikai. Prie platinamo kelio iš Jakų į Dovilus tarp tarybinių karių palaikų rasta mažytė dar nesudūlėjusi knygutė sukėlė daugybę spėlionių. Bene pirmajame jos lapelyje matėsi raudona penkiakampė žvaigždutė, o kituose – tekstas, spausdintas lietuviškomis raidėmis. Pirmiausiai spėta, kad čia žuvo 16-osios lietuviškosios divizijos kariai.

Klaipėdietė restauratorė Jolanta Mažeikaitė ir archeologas Klaidas Perminas įminė šią mįslę. Paaiškėjo, kad pačioje pradžioje suklysta manant, jog rasta kario knygutė. Radinys – pluoštelis kruopščiai sulankstytų popieriaus lapų, įdėtų į aplankalėlį. Itin atsargiai išlanksčiusi lapus, J.Mažeikaitė viename lape perskaitė lietuviškai parašytą tekstą: „Skelbimas Nr. 282 Turintiems ...(90 ?) maitinimo d... (-o-as) maisto korteles pagal tų kortelių degtinės parduodama po 1 l.” Kitame parašyta rusiškai: „Domašnij ad. Aškabad Kir-zavod 28 dom No.” Dar viename lape lietuviškai išvardinti daiktai: keptuvė, cinkuoti kibirai, pjūklai, kauptukai. Prie kiekvieno šių daiktų – skaičiai, primenantys kodą.

K.Perminas spėja, kad rusų karys kažkokiu būdu gavo lietuviškus dokumentus prekėms gauti. Per stebuklą išlikę užrašai popieriuje įminė vieną mįslę, bet užminė dar kelias naujas. Dauguma jų gali likti neįmintos. Neišliko svarbiausia – vardas ir pavardė žmogaus, kurio adresas parašytas rusiškai. Kaip sovietų armijos karys gavo dokumentus lietuviškoms prekėms gauti?

Kiekvienas vokiečių karys turėjo žetoną, todėl ir po pusšimčio metų galima sužinoti žuvusiųjų asmenybes. Sovietų kariai tokių ženklų neturėjo. Apie trisdešimties karių palaikai, rasti prie platinamo kelio, liko neidentifikuoti ir palaidoti neatpažinti.