Praėjusio mėnesio pabaigoje Nacionalinėje teismų administracijoje (NTA) vyko pretendentų į teisėjus egzaminas, kurį išlaikė penki kandidatai, kurie tapo pretendentais į laisvas apylinkių teismų teisėjų vietas. Ir egzaminą laikiusieji, ir jį organizavusieji teigia, kad tai iššūkis net patiems geriausiems teisininkams.

Parklupdė praktinė dalis

Egzaminą laikė keturiolika asmenų, kurių didžioji dalis tai darė pirmąkart. Kaip oficialiame pranešime teigia NTA, antrą kartą žinių patikrinimą įveikti bandžiusi Vilija sakė, kad jis buvo kur kas sunkesnis, nei prieš tai laikytas. Jai pritarė ir pirmą kartą egzaminą laikiusi Evelina: "Egzaminas tikrai labai sunkus, smulkmeniškas, nebuvo bendrų dalykų, viską reikėjo labai išsamiai žinoti."

Pretendentų į teisėjus egzaminas susideda iš teorinės ir praktinės dalių. Norint patikrinti teorines pretendentų žinias, jiems pateikiamas vienodo turinio 40 klausimų testas, kurį sprendžiant gali būti ne daugiau kaip dešimt klaidingų atsakymų. Sėkmingai įveikę šį barjerą, pretendentai gauna praktinę užduotį, sudarytą iš baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės bei privačios teisės užduočių.

Per praėjusios savaitės egzaminą teorinių žinių barjerą įveikė vienuolika pretendentų. O antrąjį – penki. Iš egzaminą išlaikiusiųjų labai gerai įvertintos tik vieno pretendento žinios, gero įvertinimo sulaukė trys pretendentai, o vieno išlaikiusiojo egzaminą žinios įvertintos patenkinamai. Egzaminas išlaikomas pretendentui surinkus mažiausiai septynis balus iš dešimties  galimų.

Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos pirmininkė, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės justicijos instituto prof. dr. Egidija Tamošiūnienė sakė, kad šįkart egzaminas išsiskyrė pretendentų pademontruotų teorinių žinių gyliu: "Pretendentai šį kartą pademonstravo gana geras teorines žinias – vienuolika jų įveikė šį barjerą. Tačiau antrojoje dalyje kai kuriems egzaminuojamiesiems pritrūko argumentavimo, savo pasirinktos teisinės pozicijos motyvavimo įgūdžių."

Iš viso šiais metais egzaminą laikė 78 asmenys: 55 įveikė pirmąją dalį ir 31 asmuo – antrąją. "Tai yra normalus rezultatas", – sakė E.Tamošiūnienė. Šį mėnesį numatytas dar vienas egzaminas.

Reikalaujama daug žinių

E.Tamošiūnienės nuomone, šiam egzaminui pateiktos užduotys nebuvo nei lengvesnės, nei sunkesnės, lyginant su ankstesniais žinių patikrinimais. "Testuose pateikiami klausimai skirti tam, kad būtų galima patikrinti bazines žinias. Egzamino programos apimtis yra labai didelė, tad mes gilinamės, ar žmogus, kuris siekia užimti teisėjo pareigas, bazinių žinių turi, ar jų pakanka teisėjo profesijai. Komisija nesiekia egzamino metu sulaukti atsakymo, kuris jai būtų priimtinas, – jokiu būdu ne. Mes norime įsitikinti, kad asmuo sugeba suvokti teisinės situacijos specifiką, randa teisės normą, kuri turėtų būti taikoma, ir pagrindžia savo atsakymą, jį motyvuoja", – kalbėjo E.Tamošiūnienė.

Pašnekovės teigimu, egzaminas yra sudėtingas ir reikalauja specialaus pasiruošimo. Taip siekiama užtikrinti, kad į teisėjo pareigas galėtų pretenduoti tik geriausieji teisininkai, išmanantys teisės aktus ir bendruosius teisės principus, mokantys juos taikyti praktiškai.

Tvarka skiriasi

Pasak E.Tamošiūnienės, egzaminų lygis Lietuvoje praktiškai niekuo nesiskiria nuo analogiškų egzaminų kitose užsienio valstybėse.

"Yra valstybių, kur egzaminą laiko kelias dienas po aštuonias valandas. Yra valstybių, kur egzaminą laikyti yra tik vienintelė galimybė – jeigu neišlaikai, antros galimybės gyvenime nebeturi. Yra valstybių, pavyzdžiui, Vokietija, kur egzistuoja bendra egzaminavimo sistema: egzaminą laiko pretendentai teisėjo, prokuroro ar advokato vietai užimti, o išlaikiusieji gali rinktis vieną iš šių pareigų. Bet tokiam egzaminui ruošiamasi specialiai net dvejus metus. Beje, panašią egzaminų sistemą siūloma įdiegti ir Lietuvoje, Seimui jau pateiktas įstatymo projektas", – "Kauno dienai" sakė E.Tamošiūnienė.

Neišlaikiusieji egzamino jį gali pakartotinai laikyti neapibrėžtą kiekį kartų. Tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju egzamino komisijos filtrą gali atsitiktinai pereiti ir žinių bei gebėjimų būti teisėju turintis asmuo. "Maloniai buvau nustebinta, kai vieno pretendento, jau trečią kartą bandančio laimę, žinios buvo įvertintos didžiausiu balu – dešimtuku", – prisiminė E.Tamošiūnienė. Jos teigimu, pretendento į teisėjus egzaminą daugiausia laiko teisėjų padėjėjai, mažesnę egzaminuojamųjų dalį sudaro advokatai ir prokurorai.

Iki mantijos – toli

NTA duomenimis, 2014 m. buvo pakviesta 70 asmenų, galinčių laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, atvyko 61. Egzaminą išlaikė trečdalis – devyniolika. Iš pretendentų į teisėjus egzaminą išlaikiusių asmenų net vienuolikos žinios buvo įvertintos 8 balais, keturių asmenų – 9 balais ir keturių – 7 balais. Pretendentų į teisėjus egzaminą 2014 m. išlaikė penkiolika moterų ir keturi vyrai.

Pastebima tendencija, kad į egzaminą atvyksta mažiau pretendentų. 2011 m. atvyko į egzaminą 90 asmenų, išlaikė – 40, 2012 m. atvyko į egzaminą 81 asmuo, išlaikė – 25, 2013 m. atvyko į egzaminą 69 asmenys, išlaikė – 29.

Pagal einamas pareigas daugiausia pretendentų į teisėjus egzaminą išlaikę asmenys dirba teisėjų padėjėjais (2014 m. – septyniolika asmenų iš devyniolikos išlaikiusiųjų, 2012 m. – 23 asmenys iš 25 išlaikiusiųjų).

Šiais metais egzaminą laikė teisininkai, teisėjų padėjėjai, advokatų padėjėjai, prokurorai. Iš visų devyniolikos egzaminą išlaikiusių asmenų tik viena pretendentė Viktorija Čiapaitė paskirta teisėja.

Pasak E.Tamošiūnienės, šiandien yra maždaug 200 potencialių asmenų, norinčių laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, tačiau pasiruošusiųjų jį laikyti – tik penkiolika.