- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad viešojoje erdvėje diskutuojant apie rinkimų įstatymų projektuose siūlomus kandidatų duomenų viešo skelbimo apribojimus, dažnai painiojami terminai ir sąvokos, todėl iškraipomi esminiai dalykai.
Seime yra užregistruoti Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateikti rinkimų įstatymų pakeitimai dėl duomenų skelbimo apie kandidatus į Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų narius ir Prezidento pareigas.
„Įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui turime rasti balansą tarp dviejų svarbių vertybių: žmogaus privatumo apsaugos ir visuomenės teisės žinoti. Tikiuosi, kad po konstruktyvių diskusijų Seime dėl šių įstatymų projektų pavyks rasti bendrą sprendimą,“ – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Pagal siūlomas įstatymų pataisas, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje ir šios komisijos administruojamoje svetainėje rinkejopuslapis.lt 5 metus būtų skelbiama informacija apie kandidato ar išrinkto asmens turto ir pajamų, privačių interesų deklaracijos duomenis, biografija, informacija apie teistumą ir kiti privalomi anketos duomenys. Tokie viešo skelbimo terminai būtų skaičiuojami nuo duomenų paskelbimo dienos VRK svetainėje.
Pavyzdžiui, ir išrinkto, ir neišrinkto Seimo nario kaip kandidato duomenys bus skelbiami 5 metus nuo jų paskelbimo VRK interneto svetainėje dienos. Jei asmuo kandidatuos ir sekančiuose rinkimuose, naujų duomenų skelbimo pradžios laikas bus vėl skaičiuojamas nuo jų paskelbimo dienos VRK puslapyje. Neprivalomi kandidatų anketos duomenys: išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, šeiminė padėtis, sutuoktinio ir vaikų vardai būtų skelbiami iki politinės kampanijos pabaigos, t. y. 100 dienų po rinkimų rezultatų paskelbimo. Po to VRK svetainėje dar 50 metų būtų skelbiama informacija apie rinkimuose dalyvavusių asmenų vardus ir pavardes, rinkimų rezultatus ir kandidatus iškėlusius politinius ar visuomeninius judėjimus.
Praėjusias minėtam 5 metų laikotarpiui, visi suinteresuoti asmenys (žiniasklaidos atstovai, mokslininkai ir t.t.) ir toliau galės prieiti prie šių duomenų, nors jie viešai ir nebus skelbiami. Duomenys ir toliau bus saugomi VRK, todėl suinteresuoti asmenys galės gauti anksčiau viešai skelbtą informaciją (deklaracijas, biografijos faktus ir pan.) pasikreipę į VRK. Suinteresuotiems asmenims tokia informacija bus suteikiama pagal jų prašymą.
Taigi, pasibaigus asmens duomenų skelbimo nustatytiems terminams, duomenys apie kandidatus, rinkimus, komisijų narius ir toliau bus saugomi VRK. Saugojimo terminas yra ilgesnis nei skelbimo, jį savo vidiniais dokumentais nustatys VRK (šiuo metu pagal VRK sprendimą saugojimo terminas yra 60 metų). Pasibaigus asmens duomenų saugojimo terminui, duomenys bus archyvuojami teisės aktų nustatyta tvarka ir perduodami valstybės archyvui.
Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nustato tikslo ir saugojimo trukmės apribojimo principus, kurie reikalauja konkrečiu tikslu tvarkomus asmens duomenis saugoti ir skelbti iš anksto apibrėžtą terminą. Taigi, kiekvienos valstybės narės įstatymų leidėjai turi įgyvendinti šiuos reikalavimus ir nacionaliniuose teisės aktuose pasirinkti tinkamą terminą asmens duomenų saugojimui ir viešam skelbimui.
Kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse net ir asmens duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EŽTT neleido iš Lietuvos išsiųsti septynių kubiečių
Europos Žmogaus Teisių Teismas penktadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir neleido iš Lietuvos išsiųsti septynių kubiečių. ...
-
Apklausa: daugiau kaip trečdalis Lietuvos vaikų savo savijautą vertina vidutiniškai
Lietuvos vaikai savo savijautą vertina vos 6,2 balo iš 10-ies, rodo „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa. ...
-
Lietuva Ukrainai perdavė šaudmenų, antidronų ir bepiločių orlaivių2
Lietuva penktadienį Ukrainai perdavė šaudmenų, antidronų, bepiločių orlaivių. ...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas10
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkreipia dėmesį į problemas dėl vaikų: į tai nereaguoti – tiesiog nusikaltimas!
Gegužės trečiąjį penktadienį pirmą kartą Lietuvoje minint Vaiko dieną, politikai atkreipia dėmesį į neformalųjį švietimą ir jo finansavimo problemas. Šia proga surengtoje konferencijoje Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas ...
-
Sostinės centre – žaliųjų protesto akcija: ragina Vyriausybę priimti ryžtingus sprendimus2
Penktadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, minint Vaiko dieną, vyko protesto akcija-performansas „Nesu**kite vaikų ateities!“. Vyriausybė, delsdama priimti ryžtingus sprendimus, leisiančius transporto sektoriuje iki 2030 metų 41 ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė3
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...
-
Jaunimas neraštingumas – tik mitas?2
„Mokslininkai, ką nors teigdami, remiasi tyrimų rezultatais, o raštingumas Lietuvoje, kad ir kaip paradoksalu, beveik netirtas. Todėl drąsiai teigti, kad mūsų visuomenės raštingumas gerėja arba blogėja, neįmanoma“, – t...
-
Hipiai – laisvės proveržio išraiška1
Gėlių vaikai ir laisvės šaukliai iš Kauno savo istorijomis iliustravo mokslininkės Egidijos Ramanauskaitės knygą „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. ...