Lietuvos teisinės pagalbos sistema leidžia asmenims, atitinkantiems nustatytas sąlygas, pasinaudoti valstybės apmokama ar iš dalies apmokama teisine pagalba įvairiose bylose (civilinėse, baudžiamosiose, administracinėse, administracinių nusižengimų bylose).

2018 m. buvo gauti 19444 prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba priėmė 17 304 sprendimus suteikti antrinę teisinę pagalbą. Dažniausiai antrinė teisinė pagalba teikiama civilinėse bylose – pernai tokių atvejų buvo apie 14 tūkst.

Baudžiamosiose bylose, kai gynėjo ar įgalioto atstovo dalyvavimas buvo būtinas, buvo suteikta 24944 asmenims antrinė teisinė pagalba.

Antrinė teisinė pagalba apima procesinių dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Asmuo gali gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, jeigu atitinka turto ir pajamų lygių reikalavimus. Informaciją apie lygius ir turto bei pajamų skaičiuoklę galima rasti VGTPT interneto svetainėje http://vgtpt.lrv.lt/ . Asmens turto vertės apskaičiavimas yra gan sudėtingas, todėl paprasčiausias būdas, išsiaiškinti, ar asmeniui priklauso antrinė teisinė pagalba, – kreiptis į bet kurios savivaldybės pirminės teisinės pagalbos specialistus, kurie įvertins, ar asmeniui priklauso antrinė teisinė pagalba ir padės užpildyti dokumentus. Priklausomai nuo turto ir pajamų lygio, pagalba gali būti visiškai nemokama arba už ją gali tekti sumokėti dalį paslaugos kainos (50 proc. arba 75 proc.).

Nemokama antrinė teisinė pagalba teikiama ir kai kurioms grupėms asmenų neatsižvelgiant į jų turto ir pajamų lygį. Pavyzdžiui, baudžiamosiose bylose nemokamai skiriamas advokatas, jeigu nepilnametis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, jei įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas arba jis nemoka valstybinės kalbos, jeigu jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos ir t.t. Advokatas taip pat skiriamas nukentėjusiems asmenims nuo tam tikrų nusikalstamų veikų, nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo, neįgaliems asmenims, asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje ir t.t.

Išsamų sąrašą, kam teikiama antrinė teisinė pagalba, galima rasti VGTPT interneto svetainėje.

Dažniausiai advokato prireikia nutraukiant santuoką

Dažniausiai žmonės valstybės skirto advokato prašo sprendžiant šeimos bylas (santuokos nutraukimas, išlaikymo priteisimas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas). Taip pat gaunama prašymų dėl advokatų skyrimo paveldėjimo, tėvystės nustatymo, skolų išieškojimo bylose.

Antrinę teisinę pagalbą asmenims teikia didžiuosiuose miestuose nuolat tokią pagalbą užtikrinantys 52 advokatai ir dar apie 500 advokatų, kurie pasitelkiami esant poreikiui. Be to, asmenims yra numatyta galimybė patiems pasirinkti advokatą iš visų Lietuvoje praktikuojančių advokatų ir gauti jo sutikimą teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje.

Asmenims ne tik suteikiama antrinė teisinė pagalba, bet ir apmokamos ekspertizių skyrimo ar dokumentų gavimo iš įvairių registrų išlaidos. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad VGTPT neapmoka civilinės bylos kitos šalies teisinio atstovavimo išlaidų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus, kuriam skirtas nemokamas valstybės advokatas, pralaimi bylą, kita bylos šalis iš jo gali prisiteisti advokato ir kitas patirtas išlaidas.

Nuo Naujųjų metų – naujovės šeimos ginčuose

VGTPT direktorė Ž. Poželienė atkreipia dėmesį, kad jau nuo Naujųjų metų šeimos ginčų bylose laukia didžiulės naujovės.

„2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Mediacijos įstatymo pataisos, numatančios privalomą mediaciją šeimos ginčuose. Asmenys, norintys nutraukti santuoką, nustatyti su kuo vaikas gyvens po santuokos nutraukimo, prisiteisti išlaikymą vaikui pirmiausia turės kreiptis į mediatorių“, – sako tarnybos vadovė.

Kreipimasis į mediatorių bus neprivalomas, jeigu proceso šalys ginčą išsprendžia taikiai: pasiruošę sudaryti taikos sutartį. Tokiu atveju galima kreiptis į teismą, kuris ir patvirtintų šią sutartį.

Kitu atveju ginčą pirmiausia turės spręsti mediatoriai. Nesutariantys sutuoktiniai patys galės pasirinkti mediatorių iš specialaus sąrašo ir pasinaudoti jo paslaugomis. Tokia paslauga būtų mokama.

Tačiau mediatoriaus paslaugomis būtų galima pasinaudoti ir nemokamai kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Tarnyba besiruošiantiems bylinėtis asmenims skirs mediatorių, kuris bandys proceso šalis visus ginčytinus klausimus išspręsti taikiai. Planuojama, kad tokių mediatorių visoje Lietuvoje bus apie 500.

Asmenims nemokamos mediacijos paslaugos būtų teikiamos 4 valandas. Pavyzdžiui, mediatorius pasikviestų sutuoktinius, nesutariančius dėl turto padalinimo, jiems pasiūlytų galimus sprendimų variantus. Tuomet sutuoktiniai galėtų šį siūlymą apsvarstyti, o per kitą susitikimą su mediatoriumi išsakyti savo nuomonę. Jeigu abiem besiginčijančioms pusėms pavyktų pasiekti kompromisą, tuomet būtų sudaroma taikos sutartis ir ji perduodama tvirtinti teismui.

Tokiu atveju ginčo šalims nereikėtų samdytis advokatų, be to, arba visiškai nereikėtų mokėti žyminio mokesčio, arba jis būtų ženkliai sumažintos.

Jeigu ginčo šalys per susitikimus su mediatoriumi neras abi puses tenkinančio sprendimo, jie gali pratęsti mediacijos procesą arba kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo.

Jei bus nuspręsta toliau naudotis mediacijos paslaugomis, teks už jas sumokėti 13 eurų už valandą įkainį, nes valstybė kompensuoja tik 4 taikinamojo tarpininkavimo valandas.

Mediacija populiari ir užsienyje

Mediacijos paslaugos plačiai taikomos ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Vienose šalyse besiginčijančios šalys mediatorius renkasi savanoriškai, kitur mediacija yra privaloma tam tikrų kategorijų bylose.

Teisės praktikai teigia, kad nemažai civilinių ginčų žmonės galėtų išspręsti net nesikreipdami į teismą, o naudodamiesi mediatorių paslaugomis. Toks taikus ginčų sprendimas žmonėms leistų atkurti socialinę taiką tarp šalių, sumažintų bylinėjimosi išlaidas, sumažintų teismų darbo krūvį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos laukia pertvarkos

Ateityje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos laukia pokyčiai, kad būtų užtikrinta aukšta paslaugų kokybė ir kad šios paslaugos būtų labiausiai prieinamos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Darbo grupė, sudaryta iš Teisingumo ministerijos, Lietuvos advokatūros ir kitų institucijų, pateiks pasiūlymus, kaip būtų galima didinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos veiksmingumą, įvertinti teisinės pagalbos apimtis ir didinti užmokestį advokatams.

„Tobulindami VGTP sistemą, kartu su Advokatūra ieškosime bendrų sprendimų. Reikia racionaliau naudoti valstybės lėšas, vengti paslaugų dubliavimo, galimų piktnaudžiavimų šia paslauga. Dabar valstybės garantuojama teisine pagalba naudojasi ir tie, kurie turi finansinių galimybių pasisamdyti privatų advokatą, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Valstybė, skirdama lėšas padėti mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms ginti teismuose savo teises, siekia, kad teisinės paslaugos pasiektų tuos, kam jų labiausiai reikia, ir kad tos paslaugos būtų kokybiškos“.

Palyginti su kitomis Baltijos šalimis Lietuva turi plačiausią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavėjų ratą. Antrinė teisinė pagalba pernai buvo suteikta 45 tūkst. atvejų, kai tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai po 13 ir 11 tūkstančių. Tačiau Lietuva tarp šių šalių turi mažiausią advokatų paslaugų valandinį įkainį.

Anot ministro, kitais metais numatoma bent vienu milijonų eurų didinti VGTP biudžetą. Ministro teigimu, racionaliau naudojant lėšas, turi atsirasti resursų pradėti VGTP sistemos pokyčius, kurie leis pagerinti teisinių paslaugų kokybę ir padidinti atlygį advokatams.