Ketvirtadienį paskelbtame išaiškinime Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas davė užuominą, kad susituokus užsieniečiams skirtingas pavardžių rašymas santuokos liudijime gali būti laikomas neproporcingu ES suteikiamų laisvių apribojimu, mano Vilniaus universiteto teisininkė.

Taip Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir ES teisės instituto asistentė daktarė, advokatė Elzė Matulionytė aiškino ketvirtadienį priimtą ES teismo sprendimą dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis.

"Vardų ir pavardžių rašymo tvarka neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, bet sutuoktinių pavardės santuokos liudijime turėtų būti vartojamos vienodai", - BNS aiškino E.Matulionytė.

Teisininkė kalbėjo, kad neleidimas rašyti diakritinių ženklų nėra laikytinas prieštaraujančiu ES teisei.
"Kur tik diakritiniai ženklai, tai gan aiškiai pasakė, kad tai nelaikytina jokiu apribojimu - vis tiek jie dažnai ignoruojami, niekas nežino, kaip juo skaityti, ir tas reikalavimas galėtų būti pateisinamas", - kalbėjo teisininkė.
Be to, pasak jos, neužtenka įrodyti apribojimo vien argumentuojant jį mažumų apsauga.

"Jeigu pilietis, toks kaip Malgožata Vardyn, nori, remiantis grynai mažumų apsauga, keisti gimimo liudijime vardą ir mergautinę pavardę į lenkiškus rašmenis, tam nėra pagrindo. (...) Gal išvažiavus į užsienį, tai ir galėtų galbūt sukelti sunkumų, bet neturėtų būti laikoma apribojimu", - sakė E.Matulionytė.

Anot teisininkės, apribojimas gali atsirasti, kai santuokos liudijime sutuoktinių pavardės yra parašomos skirtingai.
"Tuo aspektu, kad ji ištekėjo už kitos valstybės narės piliečio ir jos pavardė gautųsi su W, teismas subtiliai atsako - iš principo tai gali būti laikoma apribojimu tik tada, kai gali sukelti rimtų administracinių, profesinių, asmeninių nepatogumų, ir tai reikia pasverti su valstybės interesu užtikrinti valstybinės kalbos ir valstybinių tradicijų apsaugą. Tai yra tarsi leidžiamas pateisinimas", - sakė E.Matulionytė.

"Tas draudimas teismui atrodo neproporcingas ir jam tai parodytų vien tai, kad tame pačiame santuokos liudijime, nors vyro pavardę galima įrašyti su w, žmonos pavardė jau įrašoma su paprasta v (...) Teismas kategoriškai nepasako, kad prieštarauja, bet duoda aiškią užuominą nacionaliniam teismui. Tai (...) rodo, kad tas apribojimas turėtų būti laikomas neproporcingu", - aiškino advokatė.

ES teismui klausimą pateikė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, kuris nagrinėjo lenkų kilmės Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn skundą dėl civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo jos vardą ir pavardę gimimo ir santuokos liudijimuose pakeisti perrašant pagal lenkų kalbos taisykles - Malgorzata Runiewicz-Wardyn. Bylos duomenimis, šiuo metu su sutuoktiniu Lenkijos piliečiu ji gyvena Belgijoje ir teigia dėl skirtingos pavardės susidurianti su dideliais sunkumais privačiame ir profesiniame gyvenime.

Lietuva šioje byloje laikėsi pozicijos, kad ES teisė nėra pažeidžiama, o šalis turi visišką laisvę apsispręsti, kaip reglamentuoti pavardžių rašymo klausimus. Dabar Lietuvoje visos pavardės turi būti rašomos naudojant tik lietuvių kalbos abėcėlę, kurioje nėra tokių raidžių kaip w ar q.