Statistiniai duomenys

Remiantis statistiniais duomenimis, baudžiamoji byla apylinkių teismuose vidutiniškai išnagrinėjama per 126 dienas, civilinė byla – 3 mėn. (91 dieną). Pavyzdžiui, Maltoje ar Slovakijoje tokia pati civilinė byla nagrinėjama ilgiau nei 400 dienų, Italijoje – ilgiau nei 500 dienų.

Teismų statistiniai duomenys taip pat rodo, kad 2017 m. teismams pavyko reikšmingai sumažinti neišnagrinėtų bylų likutį. Bylų, kurios užsitęsė ilgiau nei metus, teismuose skaičius siekė – 2 153. Per pastaruosius trejus metus jų skaičius sumažėjo daugiau nei du kartus.

Dažniausios priežastys, turėjusios įtakos jų nagrinėjimo trukmei, buvo papildomų įrodymų rinkimas (35 proc.), proceso šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (33 proc.) ir proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį (26 proc.).

Tyrimo spragos

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Artūro Pažarskio, viena iš priežasčių, lemiančių ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, – ikiteisminio tyrimo spragos.

Teismai privalo bylas nagrinėti išsamiai ir nešališkai, todėl nekokybiškai atliktas ikiteisminis tyrimas (atmestinai surinkti duomenys, nenustatytos ir neištirtos visos reikšmingos bylai spręsti aplinkybės, nepatikrintos gynybos versijos.) yra dažna kliūtis greitam bylos išnagrinėjimui.

"Teismai tokius trūkumus turi taisyti, todėl atliekami papildomi tyrimo veiksmai, daromos ekspertizės, kviečiami ir apklausiami specialistai, ekspertai, nauji liudytojai, o tai pailgina bylos nagrinėjimo laiką", – pastebi teisėjas A.Pažarskis.

Bando vilkinti procesą

Statistika rodo, kad proceso dalyvių piktnaudžiavimas ir neatvykimas į teismo posėdį – dar viena labiausiai teisingumo vykdymą apsunkinančių priežasčių.

Pasak A.Pažarskio, jeigu proceso dalyviai be pateisinamos priežasties neatvyko į teismą, taikomos procesinės prievartos priemonės – atvesdinimas (jei asmens buvimo vieta nežinoma – skelbiama jo paieška), skiriamos baudos, švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamajam pakeičiamos griežtesnėmis.

Kai piktnaudžiaujama pažymomis, teismai yra priversti kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas dėl pažymų išdavimo pagrįstumo tikrinimo.

"Net jeigu teisėjas nuspręs bylą nagrinėti kelias dienas iš eilės, jau pirmame teismo posėdyje gali būti pateikta pažyma, kad kaltinamasis serga, dėl ko griūva bylos nagrinėjimas. Kai piktnaudžiaujama pažymomis, teismai yra priversti kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas dėl pažymų išdavimo pagrįstumo tikrinimo. Per savo praktiką esu nagrinėjęs bylą, kurios nebuvo galima pradėti nagrinėti iš esmės, nes į kiekvieną teismo posėdį buvo pristatomi nedarbingumo pažymėjimas ir nustatytos formos pažyma, kad kaltinamasis dėl ligos negali jame dalyvauti. Paklausus darbdavio, paaiškėjo, kad kaltinamasis sėkmingai atlieka savo darbo funkcijas, o dokumentus apie ligą teikia tik teismui. Kartais ligos pažymos išduodamos lengva ranka (ypač jei asmuo oficialiai nedirba) ir tai leidžia proceso dalyviams piktnaudžiauti vykstant procesui", – teigia A.Pažarskis.

Pasak teisėjo, pastebima tendencija, kad dažnai užtrunka tos bylos, kuriose yra daug kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir gynėjų, nes kyla problemų derinant teismo posėdžių datas.

Stabdo ir skundai

Teismuose susiduriama ir su kitomis problemomis, kurios pailgina bylos nagrinėjimo terminą ,– dokumentų vertimas iš užsienio kalbos, dalies proceso dalyvių piktnaudžiavimas savo teisėmis (pavyzdžiui, įvairių nepagrįstų prašymų ar nusišalinimų teikimas ir kt.). Procesiniai įstatymai suteikia teismui teisę proceso dalyviams skirti baudas už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ar kitokį trukdymą nagrinėti bylą ir teismai jas taiko.

Matydamas, kad užtruko civilinės bylos nagrinėjimas, teismas siunčia paklausimus kompetentingoms valstybės institucijoms, įvairioms įstaigoms. Vykdomi periodiniai patikrinimai, ar sustabdytose bylose neišnyko jų sustabdymo pagrindai.

Šiandien asmenys, norėdami greičiau ir pigiau išspręsti civilinį ginčą, gali pasinaudoti jau ne vienus metus teismų aktyviai populiarinama teisinės mediacijos priemone – ji ypač populiari šeimos bylose.

Įtempta dienotvarkė

2017 m. apylinkių teismai vidutiniškai per vieną darbo dieną išnagrinėjo:

752 civilines bylas (2016 m. – 789, 2015 m. – 802);

74 baudžiamąsias bylas (2016 m. – 63, 2015 m. – 70);

90 administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylų (2016 m. – 315, 2015 m. – 347).

Kas turi įtakos bylų nagrinėjimo trukmei?

Papildomų įrodymų rinkimas – 35,44 proc. (2016 m. – 28 proc.).

Proceso šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą – 33,30 proc. (2016 m. – 27 proc.).

Proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį – 25,78 proc. (2016 m. – 24 proc.).

Bylos sustabdymas, kol įsiteisės teismo sprendimas ar nutartis kitoje byloje, nagrinėjamoje civiline tvarka – 20,53 proc. (2016 m. – 17 proc.).

Pateiktas patikslintas arba pakeistas ieškinys / baudžiamojoje byloje pateiktas, patikslintas arba pakeistas civilinis ieškinys, pakeistas kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas – 20,16 proc. (2016 m. – 15 proc.).

Bylos sustabdymas, kol bus atlikta ekspertizė, – 16,54 proc. (2016 m. – 14 proc.).