Susisiekimo ministerija netrukus turėtų sulaukti kitų ministerijų pastabų dėl Kauno viešojo logistikos centro (VLC) Palemone projekto. Jį pateikti Vyriausybei tikimasi iki mėnesio pabaigos.

Valstybinės reikšmės objektas

Susisiekimo ministerijos parengtą projektą, pagal kurį Kauno VLC būtų steigiamas Palemone ir taptų valstybinės reikšmės objektu, šiuo metu analizuoja keturios ministerijos. Finansų, Teisingumo, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijos netrukus turėtų pateikti savo pastabas: pritarti tokio objekto statyboms Palemone arba ne. Jeigu šį kartą projektas nebus sukritikuotas, kelerius metus trunkančios diskusijos gali pagaliau baigtis sėkmingai ir lemti solidžias – 100 mln. litų – investicijas Kauno regione.

"Turime tikslą kuo greičiau pateikti projektą svarstyti Vyriausybei, bet, žinoma, pirmiausia turime sulaukti kitų ministerijų įvertinimo, – dienraščiui sakė Susisiekimo ministerijos Tranzito ir logistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Ramūnas Rimkus. – Atsižvelgę į pastabas, teiksime projektą derinti antrąkart. Tikėkimės, kad suderinimai vyks sklandžiai."

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcijos Logistikos centro ir viešųjų logistikos centrų sektoriaus viršininkas Mindaugas Butnorius linkęs manyti, kad esminių prieštaravimų ministerijos nepateiks, nes dėl Kauno VLC diskutuojama jau daug metų.

"Labai tikėtina, kad sulauksime objektyvių pastabų ir pakoreguosime projektą pagal jas", – sakė M.Butnorius. Projekto rengėjai tikisi, kad Vyriausybė Kauno VLC valstybinės reikšmės objektu pripažins gruodį.

Palemone – permainų nuotaikos

Vienoje iš svarbiausių Kauno geležinkelio stočių – Palemone – šiuo metu daugiausia priimama prekinių traukinių iš Baltarusijos ir Rusijos, kuriais į Kauną atvežami metalai, durpės, druska. Palemono stotyje iškraunama ir iš Ukrainos atgabenta skalda, iš čia į Kazachstaną ir Uzbekistaną juda traukiniai, pakrauti naudotų automobilių.

"Dirbame, bet konkuruoti su privačiais sandėliais nelengva. Neseniai pas konkurentus išėjo "Vailendas", iki tol pas mus krovęs polietileno granules, – atsiduso "Lietuvos geležinkelių" Kauno regiono stočių skyriaus viršininkas Rimvydas Valys. – Dideles viltis dedame į intermodalinį krovinių terminalą. Jeigu Vyriausybė patvirtins projektą, atsigaus visas regionas, bus sukurta naujų darbo vietų."

M.Butnoriaus teigimu, gruodžio viduryje bus paskelbtas konkursas dėl intermodalinio krovinių terminalo detaliojo plano ir techninio projekto rengimo.

"Bus numatyta inžinerinė infrastruktūra, keliai privažiuoti, taip pat šiame etape bus parengti projektiniai sprendiniai visai VLC zonai, tarp jų ir jungtis į Kauno LEZ teritoriją", – darbų eigą nurodė M.Butnorius.

Ekspertai pasirinko Palemoną

Apie Kauno VLC kalbama kelerius metus, tačiau projekto įgyvendinti nepavyksta. Susisiekimo ministerija tikisi, kad šįkart darbai pajudės, juolab kad ekspertai parengė galimybių studiją, pagal kurią paaiškėjo labiausiai VLC tinkama vieta.

"Tai yra Palemonas, – remdamasis tarpiniais duomenimis, favoritą dienraščiui nurodė susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas. – Visi skaičiai rodo, kad tokiam centrui kurti labiausiai tiktų Palemonas, antroje vietoje liko Karmėlava." Susisiekimo ministerijos Viešųjų logistikos centrų komisija taip pat pritarė studijos rengėjų – "Ernst&Young Baltic" ir Vokietijos bendrovės "Wagener&Herbst" – nuomonei ir pritarė objekto statybai Palemone.

Studijos autoriai, įvertinę VLC statybų Palemone, Karmėlavoje ir Mauručiuose galimybes, pabrėžia šiuos Palemono pranašumus: šalia teritorijos yra greitkelis Vilnius–Kaunas, geležinkelio linija Šeštokai–Kaunas–Kybartai, Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ), du geležinkelio transporto koridoriai. Už devynių kilometrų yra Kauno oro uostas.

Palemone jau dabar yra dalis terminalui reikalingos infrastruktūros, pavyzdžiui, konteinerių perkrovimo terminalas, sandėliai. Aplink Palemoną yra įsikūrę daugiausia potencialių terminalo klientų.

Trukdo beprasmiai ginčai

Kai kurie Susisiekimo ministerijos atstovai nerimauja, kad Kauno miesto ir rajono politikų nesutarimai dėl VLC vietos gali pakenkti bendram regiono ir šalies interesui įgyvendinti šį strateginį projektą.

"Pasigirdo kalbų, kad bus bandoma perduoti Kauno VLC klausimą Ūkio ministerijai, nes Susisiekimo ministerijoje esą nepakankamai atsižvelgiama į verslininkų interesus", – sakė dienraščio šaltinis. Esą reikėtų skubėti priimti sprendimus Vyriausybės lygiu, kol dėl beprasmių ginčų projektas vėl neįšaldytas.

"Miesto ir rajono konkurencijos nepavyks išvengti, tai yra normalu, tačiau kai kas nors pradeda kritikuoti kompetentingų ekspertų išvadas, reikėtų pasakyti, kad tai – beprasmiška", – kalbėjo šaltinis.

Kauno miesto vadovai taip pat įsitikinę, kad reikėtų greičiau priimti sprendimus. Jie atkreipia dėmesį, kad turime skubėti, jeigu norime panaudoti ES lėšas.

Ekonomiškai naudingiausia

Vertindami potencialias vietas VLC steigti, ekspertai skaičiavo logistikos centro įkūrimo išlaidas. Palemone, preliminariais skaičiavimais, reikėtų investuoti apie 64 mln. litų, Mauručiuose – 85 mln. litų, o Karmėlavoje – 110 mln. litų. Be to, kaip pabrėžia M.Butnorius, Palemone logistikos centras galėtų pradėti veikti greičiausiai – 2014 m. pabaigoje. Centrui steigti būtų galima panaudoti 2007–2013 m. Lietuvai skirtas ES lėšas. Iš 64 mln. litų, reikalingų logistikos centrui Palemone, 52 mln. litų galėtų būti skirti iš ES fondų.

Studijoje nurodoma, kad, pasirinkus Palemoną, VLC būtų pastatytas ir pradėtų veikti 2014–2015 m., o jeigu būtų nuspręsta rinktis kitą vietą, objektas pradėtų funkcionuoti 2016 m. arba vėliau. Be to, Palemone pastatyti logistikos centrą kainuotų pigiau, yra didesnės plėtros galimybės.

Regiono taryba pritarė

Kauno regiono plėtros taryba po ilgų diskusijų geriausia vieta viešajam logistikos centrui (VLC) išrinko Palemono projektą. Kauno regiono plėtros tarybai buvo pateiktos dvi alternatyvos: objektas Palemone ir toks pats centras Karmėlavoje.

Regiono plėtros taryba nusprendė steigti VLC, apimantį Palemono geležinkelio stotį ir prie šios stoties esančius valstybinės žemės plotus ir besitęsiantį iki Karmėlavos seniūnijos Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje, buvusios karinės bazės.

Pirmu projekto įgyvendinimo periodu planuojama išvystyti intermodalinį terminalą Palemone ir viešojo naudojimo kelius bei geležinkelius jo prieigose. Ateityje, suradus finansavimo šaltinių, bus plėtojamas krovinių terminalas ir sandėlių zona Kauno LEZ dalyje šalia tarptautinio Kauno oro uosto.

Steigti Kauno VLC buvo siūloma įvairiose vietose. Vyriausybė anksčiau buvo pritarusi sprendimui steigti tokį centrą prie Karmėlavos. Prieš tai atlikta galimybių studija buvo nurodžiusi Mauručius, o 1999 m. darytame "Rail Balticos" specialiajame plane buvo nurodyta, kad VLC turėtų iškilti prie Rokelių.

Susisiekimo ministerija numačiusi plėtoti Lietuvoje tris viešuosius logistikos centrus – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Tikėtina, kad pirmiausia toks objektas atsiras Šiauliuose – miesto savivaldybė jau pateikė paraišką gauti ES paramą. Kiekvienam iš centrų 2007–2013 m. finansiniuose planuose numatyta skirti apie 100 mln. litų iš ES paramos lėšų. Įgyvendinant šiuos projektus planuojama pritraukti ir privatų kapitalą.

Pagrindinė viešojo logistikos centro funkcija – vykdyti intermodalinę krovą. Tokie centrai leidžia sukoncentruoti sandėliavimo ir logistikos paslaugas vienoje vietoje, o tai labai patrauklu užsieniečiams.